Vartlokurą kankino bloga nuojauta. Vėl į laisvę ištrūkęs blogis klaidžiojo aplinkui. Ne paprastas kasdienis blogis. Į laisvę išsiveržė Blogis, turintis nežmonišką kantrybę ir laukiantis patogios progos, kad galėtų smogti. Taip yra nutikę ir anksčiau, bet tada blogį pavyko sutramdyti.
Dabar jis vėl atgimė įniršęs, ir liepsnojančios jo akys ieškojo naujos aukos. Vartlokuras kerėjo. Pasikvietęs žinomus demonus, jis siaubo sapnų sparnais pasiuntė juos į visas pasaulio šalis. Naudodamas niūrias nekromantų giesmes Vartlokuras mėgino iškviesti mirusius ir iškvosti iš jų ateities paslaptis.
Siaubą kėlė ne tai, ką jie papasakojo, bet tai, kad jie negalėjo arba nenorėjo nieko pasakyti.
Vyko kažin kas labai grėsminga…
