Antologiją „Dovana sidabro eilėraštis: graikų poezija” sudaro keturių graikų poetų, vienos kartos atstovų, rašyti pradėjusių Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, kūryba.
Giorgas Seferis (1900–1971), Nobelio premijos laureatas, remdamasis Antikos mitais ir motyvais, gilinasi į tautos ir asmens likimą grėsmių akivaizdoje, kalba apie tapatybės ir naujų orientyrų paieškas iššūkių metais. Be eilių publikuojamas autoriaus straipsnis-komentaras, aiškinantis eilėraščio „Strazdas“ sumanymą, o kartu pristatantis visos poeto kūrybos įvaizdžius ir motyvus.
Nobelio premijos laureatą Odisėją Elytį (1911–1996) atspindi įvairių laikotarpių darbai, atskleidžiantys jo poezijos, įvairialypės tiek forma, tiek išraiška, pasaulį. Jo eilėse yra gaivališkų, spalvomis ir jausmais alsuojančių posmų, žaismingų vaizdinių ir gyvenimo prasmės, vertybių, kūrybos, tautos tapatybės apmąstymų.
Janio Ritso (1909–1990) dvi egzistencinės poemos „Helenė“ ir „Mirę namai“ yra vieni geriausių įvairiomis premijomis įvertinto poeto brandžiojo kūrybos laikotarpio darbų. Jos, kaip ir kiti to paties rinkinio kūriniai, ir šiomis dienomis dažnai statomos Europos teatrų scenose. Poetas pasitelkia Antikos motyvus, siekdamas atskleisti pasaulio sanklodos dėsnius, žmogaus elgsenos modelius ir būsenas.
Garsaus poeto ir vertėjo Niko Gatso (1911–1992) siurrealistinė poema „Amorgas“ – garsiausias autoriaus kūrinys – graikų siurrealizmo pavyzdys, iliustruojantis savitą graikų poezijos kelią ir turtingą meninę raišką.
