Jeigu fizinio elemento būsena suformuoja tam tikrą galią kautis, o moralinio elemento būsena – valią kautis, tai koncepcinio elemento būsena nulemia idėjų ir technologijų, skirtų kautis, pobūdį bei jų kokybę. Vis dėlto tenka pripažinti, kad Lietuvos karinių struktūrų koncepcinio elemento raida nėra tokia sėkminga. Vietoje kryptingos ir nuoseklios koncepcinio elemento raidos yra įsitvirtinęs mechaninis svetimų koncepcijų kopijavimas ir vertimas į lietuvių kalbą. Dėl to suprantama, kodėl dauguma lietuviškų karinių leidinių, kuriuos mes šiandien naudojame, yra mechaniško vertimo kopijos be jokio gilaus kontekstinio apmąstymo ar vertinimo. Tai leidžia paaiškinti, kodėl lietuviškuose kariniuose leidiniuose yra tiek daug terminologinių prieštaravimų, o jeigu dar atviriau – terminologinio chaoso. Koncepcinių elementų taip paprastai neperkelsi iš vienos karinės kultūros į kitą. Tai yra kontekstiniai dalykai. Kas tinka vieniems, nebūtinai tiks kitiems. Mechaninio kopijavimo ir vertimo į lietuvių kalbą kelias nėra tinkamas būdas koncepcinio elemento plėtojimui. Dėl šios tradicijos mums vis dar nepavyko sukurti pažangaus sisteminio žinojimo – mokslo apie karo, karybos ir kariavimo reiškinius gimtąja lietuvių kalba. Be abejonės, užsienio koncepcijos, leidiniai, terminai ir visa kita, kas suteikia prasmes kariniam veikimui, negali būti ignoruojama, tačiau tai privalo būti kritiškai įvertinta bei adaptuota lietuviškam kontekstui. Tam reikia intelektinės analizės ir nuolatinio klausinėjimo: „kodėl tai daroma?“, „kokia to nauda ir prasmė mums, lietuviams?“. Tokia tradicija privalo pasikeisti ir ši esė yra kvietimas ir tuo pačiu bandymas nuo šiandien pradėti daryti kitaip.
