Visam šita reikalui buvau sumanęs pavadinimą „Didžiosios literatūros pavainikiai“. Kaip ir logiška, nes pasakosiu apie rašytojus, pasirinkusius žanrą, į kurį dažnai požiūris būna veidmainiškas. Kas vaikystėje neskaitė Alexandre Dumas ar Jules Verne romanų? Gerai, gal tai labiau mano kartai būdinga. Tai mes, seniokai, trumpai parūkykime kamputyje, nes kitas sakinys bus skirtas jaunajai kartai. Kas vaikystėje neskaitė Hario Poterio?
Bėda ta, kad kai kurie vaikai užauga. Tampa literatūrologais, kritikais. Sudaro vaikams mokymosi programas, kurių dėka tie sužino, kas tokia Žemaitė, kokio tamsumo šešėlius meta altoriai ar kokios spalvos būna drobulė. Tame nėra nieko bloga. Kitaip, nei tame, kad tose programose nerasime Pilyponio, ar bent jau Tarasenkos. Žinau, situacija po truputį kinta. Ir kinta į gerąją pusę. Tačiau, perfrazuojant Orwellą – visi žanrai lygūs, tačiau kai kurie vis dar lygesni. Ir į fantastiką, detektyvą ar paprasčiausią nuotykinį romaną vis dar neretai žiūrima kaip į „menkesnę“ tos didžiosios literatūros“ rūšį.
Nepulsiu aš ginčytis ir įrodinėt, kad ir fantastikoje ir detektyvuose galima atrasti perlų, kurie stiprūs ne vien kaip savo žanro atstovai, bet tikrai stiprūs ir literatūriškai. Kam reikia, tas pats seniai suprato. Kas nenori – tegul nenori. Aš tiesiog pasidalinsiu rekomendacijomis. O kad tos rekomendacijos nebūtų tiesiog pavadinimų sąrašas, tai papasakosiu apie kai kuriuos autorius.
Atrankos kriterijai iš principo buvo trys:
a) turi būti bent kažkas įdomaus autoriaus biografijoje, kad nebūtų tik „gimė, rašė, mirė“;
b) turiu norėti bent vieną jo knygą rekomenduoti – tegul su išlygomis, bet vis tiek;
c) aš taip panorėjau.
Kaip suprantate, bent vieną punktą atitiks kiekvienas autorius. Nes viską rašiau savo noru, būdamas sveiko proto ir blaivos valios.
Nesupykite, neradę savo mylimiausio autoriaus/knygos. Ne viskas tilpo. Kažką pamiršau. Kažko vis dar nesu skaitęs. Ir dar milijonas priežasčių, kodėl likote nuskriaustas.
Tai kaip ir gana tos įžangos.
Visam šita reikalui buvau sumanęs pavadinimą „Didžiosios literatūros pavainikiai“. Bet nusprendžiau dar papildomai išreikšti pagarbą tiems pavainikiams. Jei dar nesupratote, suprasite perskaitę priešpaskutinį šios knygos skyrelį.
