Tai pasakojimas apie XIX a. lietuvių rašytoją, garsios ir turtingos aristokratų giminės atstovę Sofiją Tyzenhauzaitę. Būdama devyniolikos ji susipažino su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I ir karštai jį pamilo. Valdovas taip pat neliko abejingas gražiajai grafaitei. Jų pažintis tęsėsi trylika metų, iki pat imperatoriaus Aleksandro I mirties.
Romane vaizduojamas XIX a. pradžios Vilnius, šeši Napoleono valdžios mėnesiai, vėliau veiksmas nusikelia į Rokiškį, Platelius, Varšuvą, Paryžių ir net Epernė dvarą Šampanėje. Romane aprašytas Sofijos Tyzenhauzaitės gyvenimo dešimtmetis kupinas politinių įvykių, skaitytojas sužinos apie ne vieną garsų vilnietį jos amžininką ir anų laikų kasdienybę, bet svarbiausia tema – Sofijos meilė Rusijos valdovui.
