Labai mėgau vaikams pasakoti visokias išgalvotas istorijas, bet dabar tai darau vis rečiau ir rečiau. Mat vaikai į tave žiūri taip griežtai ir reikliai (nebandyk maustyti!), kad pasakoti išgalvotus dalykus darosi baisu.
Parašyti „Vasarą su Katšuniu“ mane paskatino viena nepažįstama mergaitė, šaltą pavasario popietę didelio miesto pagrindinėje gatvėje iš balkono leidusi muilo burbulus.
Viskas toje gatvėje buvo tvarkinga, teisinga ir rimta, tad jokiu miesto valdžios potvarkiu nepatvirtinti burbulai gatvei netiko. Tolerantiški praeiviai stengėsi jų nepastebėti.
O aš pagalvojau – būtinai turiu aprašyti tai, kas verčia pakelti akis į viršų.
Gendrutis Morkūnas
