Eleonora išmoko tik išgyventi, bet ne džiaugtis gyvenimu. Eleonoros gyvenimas paprastas. Kasdien ji į darbą rengiasi tuos pačius drabužius, valgo tuos pačius dienos pietus, o savaitgaliui perka du butelius degtinės. Eleonora Olifant – laiminga. Jos kruopščiai suplanuotame gyvenime netrūksta nieko. Na, nebent – visko.
Ne taip dažnai romanas, ką tik pasirodęs, pasiglemžia skaitytojų dėmesį ir protą. Per pastaruosius metus esame patyrę erotikos audrą („50 pilkų atspalvių“ serija), mėgavomės paslaptingumo vingiais („Dingusi“) ir šeimos intrigomis („Mergina traukiny“). O dabar kartu su Eleonora Olifant patirsime dar ir vienatvės. Tikros, nesumeluotos ir… nepastebimos. Nes ji mūsų pašonėje.
Galbūt tai ne pati aktualiausia tema literatūrinei sensacijai, bet kuklioji jos autorė Gail Honeyman už nuostabų debiutą jau spėjo atsiimti Didžiosios Britanijos metų knygos apdovanojimą – British Book Award, laimėjo Costa First Novel premiją, jos knyga išversta ar verčiama kone į keturias dešimtis pasaulio kalbų, o ekranizavimo teisės parduotos ne kam kitai, o pačiai Reese Witherspoon.
Pasakyti, kad ši knyga jau ilgą laiką karaliauja įvairiuose pasaulio knygų topuose – jokia naujiena. Tai faktas. Verčiau pasamprotauti apie mįslę, kaip nežinomos škotų autorės debiutinis romanas sugebėjo šitaip sudrebinti literatūros pasaulį?
