Primatų tyrinėtojas, etologas ir zoologas Frans de Waal jau keturiasdešimt metų stebi ir analizuoja gyvūnų elgesį. Knygoje „Paskutinis mamos apkabinimas“ jis atsako į daugeliui kylantį klausimą ar gyvūnai jaučia emocijas.
Autorius knygą pradeda nuo šimpanzės vardu Mama istorijos. 59 metų šimpanzė buvo jau arti mirties – ji atsisakė valgyti, gerti, vien tik gulėjo susisukusi į kamuoliuką. Daugiau nei keturiasdešimt metų ją pažinojęs mokslininkas Jan van Hooff atvyko atsisveikinti su sena drauge. Senutė, tiesiog nušvito pamačiusi savo bičiulį. Ji šiek tiek atsigėrė ir ėmė myluoti savo draugą – seniau užsimezgęs draugų ryšys buvo akivaizdus. Knygoje aprašytą jautrų epizodą galima rasti ir „Youtube“ svetainėje. Vien jau šis įvykis įrodo, kad primatai jaučia lygiai tokius pačius jausmus bei emocijas, kaip ir mes.
Žmonės nėra vienintelė rūšis, turinti meilės, neapykantos, baimės, gėdos, kaltės, džiaugsmo, pasibjaurėjimo ir empatijos jausmą. Mes su gyvūnais esame susiję daug labiau nei manome. Pasitelkdamas nenuginčijamus pavyzdžius autorius griauna įsigalėjusį žmonių skepticizmą gyvūnų emocijų atžvilgiu. Knyga iliustruota paties zoologo piešiniais bei nuotraukomis. Nors didžioji tyrimo dalis skirta primatams, tačiau rašytojas į savo tyrimą įtraukė ir kitus gyvūnus – žuvis, paukščius, arklius, žiurkes.
