Lauke šėlo audra, aš gėriau karštą kavą, šalia buvo mielasis žmogžudys, man buvo taip gera, kad vos nemurkiau.
Viena garsiausių prancūzų rašytojų – Françoise Sagan (1935–2004) įžymi ne tik savo kūryba, bet ir gyvenimu. Ją pažinojo ir citavo visas Paryžius, ji diktavo madas, elgesį ir gyvenimo būdą. Aikštingai panorusi išbandyti sau nebūdingą detektyvo žanrą, rašytoja taip pat patyrė sėkmę.
Šią knygą rašiau nešildomoje gimtųjų namų, kur praleidau savo vaikystę, virtuvėje. Rašiau su savo seserimi Siuzana gurkšnodama riešutų trauktinę. Perskaičiau jai pirmą skyrių, jis taip jai patiko, kad ji versdavo rašyti kasdien, o vakarais skaityti tęsinį. Parašiau šį romaną per mėnesį. Tai buvo puikus rudens mėnuo, švietė šalta saulė, o mes rinkome grybus. Sesuo gamino įmantrius patiekalus, o aš tuo metu kūriau šiurpių žmogžudysčių istorijas._x000d_
(…) Noriu pasakyti, kad „Angelas sargas“ – patraukliausias mano romanas. (F. Sagan)
Vidutinio amžiaus kino scenarijų autorė Doroti Seimur išgelbsti nepaprasto grožio jaunuolį, ir šis apsigyvena drauge su ja. Pradėjęs aktoriaus karjerą ir prisipažinęs meilėje Doroti, Lukas tingiai leidžia dienas išgelbėtojos name. O aplink vienas po kito ima žūti žmonės, vienaip ar kitaip įskaudinę jo geradarę…
Lengvas, šmaikštus ir drauge „saganiškos” manieros kupinas detektyvas, skaitomas vienu atsikvėpimu.
