Šakalo tėvas, mama ir krikštatėvis buvo Frederickas Forsythas (g. 1938). Tai buvo pirmasis ir, ko gero, genialiausias jo kūrinys. Atsiradimo istorija, kaip ją pasakoja pats F. Forsythas, labai įdomi ir originali, nepaisant to, ar teisinga.
XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje būsimasis rašytojas paliko Alžyrą, kur veikė nežinia ką, ir grįžo į Didžiąją Britaniją, kur veikti neturėjo ko. Gyveno jis pas savo gerą draugą. Niekaip negalėdamas susirasti darbo, F. Forsythas galų gale nusprendė parašyti knygą. Įkvėptas šios minties, jis su tik rašytojams pažįstamu entuziazmu kibo į darbą. Užbaigtą kūrinį atmetė keturios leidyklos, bet vis dėlto kažkoks drąsus leidėjas pagaliau atsirado. Taip 1971 m. gimė „Šakalo diena“, kuri kartu buvo ir Šakalo gimimo diena.
Šiandien „Šakalo diena“ – tai trilerio klasika. Tai knyga, apipinta įvairiausiomis legendomis ir mitais. Kai kuriuos iš jų Forsythas sėkmingai puoselėja iki šiol. Pavyzdžiui, „Šakalo dienoje“ yra smulkiai aprašyta, kaip galima gauti Didžiosios Britanijos pasą fiktyvia pavarde. Šaltojo karo metu sklandė kalbos, kad šie pamokymai buvo itin atidžiai studijuojami slaptose KGB mokyklose. F. Forsythas tvirtina, kad aprašyta Didžiosios Britanijos įstatymų spraga yra tikra ir šiandien vis dar neištaisyta.
Jau šiame pirmajame kūrinyje atsiskleidė Forsytho polinkis grįsti knygas tikrais įvykiais. Tiesa yra tai, kad Prancūzijos prezidentui Charlesui de Gaule‘ui nusprendus pasitraukti iš Alžyro, dėl to labai nusiminė kai kurie karininkai, susibūrę į slaptą draugiją Organisation Armeè Secrete (OAS). Tiesa ir tai, kad jie norėjo Ch. de Gaule‘į nužudyti, todėl organizavo keletą pasikėsinimų. Tiesa taip pat ir tai, kad jiems žiauriai nesisekė, prezidentas liko gyvas, o patys „oasininkai“ atsidūrė kalėjime arba stojo prie sienos. „Šakalo dienoje“ tiesa kiek kitokia. OAS nariai supranta, kad savo jėgomis tikslo nepasieks ir nusprendžia sukaupę visas finansines jėgas pasisamdyti „žmogų iš šalies“ – savo darbo meistrą ir profesionalą. Čia prieina Šakalas.
