Edwardas Morganas Forsteris (1879-1970) – anglų rašytojas ir eseistas. Londono architekto sūnus dar vaikystėje paveldėjo nemažą sumą pinigų. Tai jam leido nedirbti ir atsidėti vien rašymui. Baigęs Kembridžo universitetą su motina keliavo po Europą. Jo ankstyvieji romanai sulaukė palankių literatūros kritikų atsiliepimų, tačiau nebuvo itin populiarūs.
1914 m. E.M.Forsteris su klasikinės filologijos specialistu Goldsworthy Lowesu Dickinsonu keliavo po Egiptą, Vokietiją ir Indiją. 1916-1917 m. dirbdamas Egipte, Raudonajame Kryžiuje, jis sutiko ir įsimylėjo septyniolikmetį tramvajaus konduktorių Mohammedą el-Adlį, kuris tapo jo pagrindiniu literatūriniu įkvėpėju. Mohammedas mirė nuo džiovos 1922-aisiais. Po šios netekties E.M.Forsteris iškeliavo į Indiją, dirbo Devaso maharadžos asmeniniu sekretoriumi. Ši patirtis tapo knygos „Devi kalva“pagrindu.
Sugrįžęs į tėvynę 1924 m. parašė savo garsiausią ir paskutinį romaną „Kelias į Indiją“. Vėliau neberašė nieko. Keletas apsakymų ir novelių buvo skirti tik nedideliam jo draugų ratui. Trečiajame ir ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais E.M.Forsteris labai sėkmingai dirbo BBC radijuje.
Pagrindinė E.M.Forsterio romanų tema – bandymas suprasti kitą žmogų, peržengti socialinius ir mąstymo barjerus. E.M.Forsteriui kūryboje rūpėjo ir seksualumas. Daugelis jo romanų įkūnija poslinkį nuo heteroseksualumo iki homoseksualumo. Jis dažnai rašė apie savo paties seksualinę orientaciją, apie pastangas ją nuslėpti to meto Anglijos visuomenėje.
ir
