Tarptautinio pripažinimo sulaukęs romanas „Patria“ pasakoja apie dešimtmečius trukusią dviejų baskų šeimų draugystę, kurią į gabalus suplėšė žiaurus separatistinio judėjimo ETA įsikišimas. Šis romanas vadinamas vienu geriausiu pastarųjų metų Ispanijoje.
Miren ir Bitori buvo draugės visą savo gyvenimą, drauge augo mažame Šiaurės Ispanijos miestelyje. Jos menkai domėjosi politika, tad teroristų grėsmė, kurią kėlė ETA judėjimas, joms atrodė tolima ir nereali. Tačiau vieną dieną Bitori vyras ima gauti grasinančius žiaurios grupuotės laiškus, kuriuose reikalaujama pinigų, o jis kaltinamas esantis policijos informatorius. Bitori prašo draugės pagalbos. Tačiau Miren neapsisprendžia…
Miren sūnus visai neseniai buvo įtrauktas į teroristų grupuotę, todėl pasmerkti teroristus jai reikštų pasmerkti savo pačios kūną ir kraują. Įtampa auga, santykiai trūkinėja, o įvykiai lėkte lekia žiaurios ir tragiškos atomazgos link.
Romanas „Patria“ neįtikėtinai tiksliai atskleidžia skirtingų pažiūrų ir ištikimybės šeimai pasekmes draugystei. Knygos autorius Fernando Aramburu sukuria savotišką istorinę matricą ir net kai jis gilinasi į savo personažų psichologiją, sugeba išlaikytį sunkiai ištveriamą pasakojimo įtampą. Romane autorius pateikia ir tikrų faktų apie baskų separatistų įvykdytas atakas.
„Patria“ yra įtraukianti istorija, tai tarsi viską niokojantis pasivaikščiojimas šeimos, draugystės ir terorizmo paraštėmis. Ką reiškia nuolat gyventi terorizmo šešėlyje? Kaip šeimoms ir šalims susidoroti su žiauria praeitimi?
Fernando Aramburu (g. 1959 m.) – ispanų rašytojas, iki 1985 metų gyveno Vokietijoje ir ten dėstė ispanų kalbą. Yra baigęs ispanų filologiją. „Patria“ yra pirmoji jo knyga, išversta į anglų kalbą ir sulaukusi tokio didžiulio tarptautinio susidomėjimo.
Baskai yra Europos tauta, gyvenanti Pirėnų pusiasalio šiaurėje, Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje (Baskijoje). Iš viso pasaulyje gyvena apie 1,25 mln. baskų, dauguma jų – Baskijos autonominėje srityje Ispanijoje. Baskai turėjo gan didelę autonomiją iki 1936 metų. Vėliau ją panaikino centrinės Ispanijos valdžia. Tuomet baskų separatistai pradėjo pogrindinę kovą. 1956 metais buvo įkurta baskų separatistų organizacija ETA. Kai organizacijai nepavyko į kovą sušaukti visos tautos, jie ėmėsi teroristinių veiksmų. Baskijai suteikta autonomija XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. 2006 m. ETA pareiškė, kad sudeda ginklus ir savo tikslų sieks tik taikiomis priemonėmis.
Iš ispanų kalbos vertė Aira Nekrašaitė
