1987 metais pirmą kartą pasirodžiusi istoriko Fernand Braudel knyga „Civilizacijų gramatika“ buvo parašyta kaip įvadas į istorijos dėstymą vidurinėje mokykloje. Prancūzas Fernand Braudel yra vienas įtakingiausių dvidešimto amžiaus istorikų, taip pat vienas iš struktūralizmo pradininkų, “Analų” mokyklos atstovas.
Struktūralizmas – socialinių mokslų kryptis, pagrįsta požiūriu į kūrinio sandarą kaip apibrėžtų elementų tarpusavio santykių visumą, kurioje kiekvieno elemento vieta ir paskirtis priklauso nuo jo santykių su kitais elementais. Fernand Braudel sukėlė istorijos mokslo revoliuciją siūlydamas atsižvelgti į geografinius ir ekonominius faktus siekiant suvokti istorinius procesus.
„Civilizacijų gramatika” atskleidžia Fernand Braudel idėjas, kuriomis remdamasis jis mėgino reformuoti istorijos mokymą. Tiesa, nesėkmingai, nes dėl radikalaus požiūrio į istorijos dėstymą, jis buvo išstumtas iš Prancūzijos kolegijos Agregacijos komisijos prezidento pareigų.
Fernand Broudel savo knygoje apžvelgia po visą pasaulį išsibarsčiusias civilizacijas: vakarų, tolimųjų rytų, pietryčių Azijos ir kitas. Autorius nesilaiko istorinių įvykių chronologijos. Jo kūrinys – išsami analitinė analizė, padedanti perprasti civilizacijų atsiradimo ir vystymosi visumą, vidines struktūras. Knyga skirta besidomintiems civilizacijų istorija, jų kultūriniu, politiniu, ideologiniu kontekstu.
Fernand Braudel teigia, kad istorija aiškina ne tik praeitį, bet ir dabartį. “Civilizacijų gramatika” yra tarsi vadovėlis žmogui, norinčiam suvokti kultūrų ir tam tikrų kultūrinių reiškinių atsiradimą bei vystymąsi, kitu kampu pažvelgti į įvairius mūsų pasaulio reiškinius.
Fernand Braudel gimė 1902 metais, matematikos mokytojo šeimoje, mokyklą baigė Paryžiuje, vėliau studijavo istoriją Sorbonoje.
Aštuonerius metus mokė istorijos Alžyre, vėliau dėstytojavo prestižiniuose Paryžaus licėjuose bei San Paulo (Brazilija) universitete. 1956–1972 metais vadovavo Paryžiaus praktinės aukštųjų studijų mokyklos ekonominių ir socialinių mokslų sekcijai.
Karo metais Fernand Braudel gavo prancūzų kariuomenės leitenanto laipsnį ir buvo patekęs į vokiečių nelaisvę. Kelis metus praleido Mainzo ir Liubeko belaisvių stovyklose. Būdamas nelaisvėje parašė savo daktaro disertacijos juodraštį „Viduržemio jūra ir Viduržemio jūros pasaulis Pilypo II epochoje“, kurį apgynė 1947 metais. Prieš pasirodant pirmajam darbui, Fernand Braudel bandė gauti profesoriaus vardą Sorbonoje. Visgi, konservatyvūs universiteto akademikai nepriėmė jo novatoriškos istorijos mokslo sampratos.
Istorikas mirė 1985 metais, palaidotas Paryžiuje.
Iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas
