Antroji autobiografiniais motyvais paremta Erikos Umbrasaitės knyga nukelia į senąją gerąją Prancūziją, romantiškąjį Paryžių, jos vaikystės ir jaunystės Vilnių, Veneciją, Romą, San Paulą, kur tyko netikėti nuotykiai, kartais iš tiesų primenantys sapną ar kino filmo scenarijų.
Atsisakiusi saugaus ir įprasto gyvenimo vardan senos svajonės ir meilės Prancūzijai, knygos herojė kartu su šeima persikrausto į mažą prancūzišką kaimelį. Netrukus užsimezga ypatingas ryšys su meilės miestu Paryžiumi, kuriame gyvena paslaptingasis Antuanas. Byranti šeima, dramatiška draugystė, virstanti meile, netikėta mamos liga ir mirtis išmoko heroję pagrindinės pamokos – mylėti besąlygiškai. Save, gyvenimą, tiek artimą, tiek nepažįstamą žmogų, tiesiog pasaulį.
Visos knygoje aprašytos patirtys ir istorijos yra tikros, tik kai kurių veikėjų vardai pakeisti. Tikras gyvenimas kartais mums siūlo daug įdomesnį scenarijų nei išgalvota istorija knygoje ar kine. Tereikia mokėti skaityti visatos ženklus ir žiūrėti į pasaulį smalsia širdimi.
