Tai neįtikėtina vienos moters, panūdusios ne tik sugrįžti prie savo protėvių ištakų, bet ir perprasti visos tautos tragediją, istorija. Noras kalbėti gimtąja jidiš kalba, kurią pamiršo mirus motinai, atvedė Ellen Cassedy į Lietuvą, kadaise vadintą Šiaurės Jeruzale. Kol Ellen ruošėsi kelionei, jos dėdė, prieš šešiasdešimt metų išvykęs iš Lietuvos, atskleidė šokiruojančią savąją karo patirtį, o galiausiai nepažįstamas pagyvenęs žmogus, kilęs iš autorės protėvių miestelio Rokiškio, pateikė keistą prašymą…
Palaipsniui tai, kas prasidėjo kaip asmeninė kelionė, išsiplėtė į didesnį tyrimą, kaip Lietuvos žmonės, žydai ir ne žydai, priima savo praeitį, kad judėtų ateities link. Kaip tauta stengiasi įveikti kruviną praeitį? Kaip mes patys, lietuviai, vertiname stebėtojus, kolaborantus, nusikaltėlius, gelbėtojus ir save? Tai klausimai, į kuriuos atsakymus E. Cassedy pateikia šioje knygoje – šokiruojančiame vieno žmogaus bandyme tyrinėti Lietuvos žydų istoriją per asmeninę prizmę.
Pasitelkdama daugybę archyvinės medžiagos, padedama vietos žmonių, kurių motyvacija taip ir lieka mįslė, kalbėdamasi su gimtojo miestelio gyventojais, tarp jų ir senoliu, trokštančiu „pasikalbėti su žydu“, kol dar tebėra gyvas, atrasdama daugybę painių dalykų mūsų šalyje, kuri išgyveno ir nacių, ir sovietų okupacijas, E. Cassedy išsiaiškina, jog svarbiausia yra ne istorijos faktai, o tai, ką mes su jais nusprendžiame veikti…
