Jaunos britų menininkės Elizabeth Macneal literatūrinis debiutas „Lėlių fabrikas“ tapo tikra sensacija: praėjus vos dviem mėnesiams nuo knygos išleidimo Didžiojoje Britanijoje, romanas jau buvo verčiamas į 28 kalbas. Kritikai „Lėlių fabriką“ lygina su garsiaisiais Patriko Siuskindo „Kvepalais“.
XIX amžiaus vidurys, Londonas. Menininkės gyslelę turinčios dvynės seserys Airisė ir Roza Vitl įsidarbina lėlių parduotuvėje dekoruotojomis, tačiau Airisė trokšta daugiau: išmokti tapyti. Tad kai jai pasiūloma tapti dailininko Luiso Frosto modeliu, mergina sutinka tik su viena sąlyga – ponas Frostas jai atskleis meno paslaptis. Rodos, didžiausiai Airisės svajonei lemta išsipildyti.
Tačiau viską pakeičia menkas atsitiktinumas. Vieną dieną, užsukusi į Haid Parką pasižiūrėti, kaip statomi žymiosios 1851 m. Didžiosios pramonės parodos paviljonai, mergina minioje žmonių netyčia prasilenkia su iškamšų meistru Silu Rydu. Airisei šis susitikimas nieko nereiškia. Tačiau Silui jis žymi visiškai naujo gyvenimo pradžią. Gyvenimo, kuriame Airisė privalo priklausyti tik jam.
Romane susipina meno grožis ir galia, meilės paslaptys ir aklumas, pamažu viską aplink užgožianti ir praryjanti aistra bei bauginantis vienintelį tikslą turinčio žmogaus apsėdimas.
Elizabeth Macneal gyvena Rytų Londone. Iki pradėjo rašyti „Lėlių fabriką“, jos pagrindinė veikla buvo keramika.
