Ruta ir Ana daugelį metų buvo artimiausios draugės — viena kitos patikėtinės, sielos bičiulės, linksmintojos ir patarėjos. Juodvi atskleisdavo viena kitai paslaptis, išpažindavo nedorovingus malonumus, pasakodavosi apie šeimyninio gyvenimo duobes ir pakilimus… Kol vieną dieną ištiko nelaimė, kuri privertė suvokti, kad kiekvienas pašnekesys gali būti paskutinis.
Garsi amerikiečių autorė Elizabeta Berg (Elizabeth Berg) — ne vienos literatūrinės premijos laimėtoja; jos knygos išverstos į 27 kalbas. Romaną Pašnekesiai prieš miegą rašytoja pristato taip:
Gera mano draugė mirė nuo krūties vėžio. Nors niekada neketinau rašyti apie šią patirtį, supratau, kad turiu kažką daryti su tais jausmais, kuriuos išgyvenau jai sergant ir po jos mirties. Iš kur gali rastis tiek juoko, kai mirtis visai šalia? Kaip gali visko netenkanti moteris nė akimirkai neprarasti dosnumo kitiems? Istorija romane — išgalvota, tačiau emocijos tikros. Įsitikinau, kaip svarbu turėti gerų draugių. Išmokau vertinti ir gerbti žmonių skirtybes. Supratau, kad net mirdamas gali išlikti savimi. Kad būtent mirtis gali atverti tikrąją žmogaus esybę. Kad paskutinėje akimirkoje slypi didis grožis, paguoda ir džiaugsmas.
