Knyga "Kodėl psichoanalizė?" – trumpa, populiari psichoanalizės istorija.
Kam skirti tiek daug laiko gydyti žodžiu, jei vaistais, tiesiogiai veikiančiais mentalinių ir nervų ligų simptomus, daug greičiau pasiekiama rezultatų? Ar smegenų-mašinos teoretikai nepaverčia niekais chimerinių Freudo konstrukcijų? Ar tokiomis aplinkybėmis psichoanalizė turi ateitį?
Būtent į tokius tris klausimus Elisabeth Roudinesco atsako šioje kovingoje pažintinėje esė, drąsiai kritikuodama mūsų laikų pretenzijas mokslą paversti religija ir į žmogų žiūrėti kaip į automatą. Vaistai? Žinoma, kad nerimui, depresijai, pamišimui, neurozėms gydyti Prancūzijoje suvartojama labai daug psichotropų, ir jų veiksmingumas nepaneigiamas. Tačiau ar reikia mąstymą sumenkinti iki neurono, o troškimą supainioti su chemine sekrecija?
Šios knygos atsiradimą lėmė vienas pamąstymas: kodėl psichoanalizę, praėjus šimtui metų nuo atsiradimo ir pasiekusią neginčytinu klinikinių rezultatų, ir toliau uoliai tebepuola tie, kurie mano, kad ją galima pakeisti cheminiais preparatais, nes pastarieji veikia vadinamas cerebrines dvasinių kančių atsiradimo priežastis.
Nesiginčydama dėl tokių medžiagų naudingumo ir jų teikiamo palengvėjimo, norėjau parodyti, kad jos negali išgydyti žmogaus psichinių kančių, ir visiškai nesvarbu, ar jos patologinės kilmės, ar ne. Mirtis, aistra, seksualumas, pamišimas, pasąmonė, santykiai su kitais formuoja subjektyviąją žmogaus pusę ir, laimei, joks mokslas, vertas šio vardo, niekada negalės jos nuodugniai ištirti.
Psichoanalizė lemia civilizacijos pergalę prieš barbariškumą. Ji atgaivina mintį, kad žmogus yra laisvas savo kalbėjimu ir kad biologinė būtis neriboja jo likimo. Ir ji turi užimti deramą vietą greta kitų mokslų, kad galėtų kovoti su kvailais nusistatymais mintį prilyginti neuronui ar supainioti troškimą su cheminių medžiagų sekrecija."
Elisabeth Roudinesco
Elisabeth Roudinesco yra istorikė, filologijos daktarė, Tarptautinės psichiatrijos ir psichoanalizės istorijos draugijos viceprezidentė, psichoanalitikė, Lacano mokinė.
Iš prancūzų kalbos vertė Rūta Zapolskienė
