Elena de Stozz jau daugelį metų yra skaitomiausia rašytoja Letuvos bibliotekose. Kiekviena jos knyga skaitytojams dovanoja gražų ir paslaptingą, kilnios meilės persmelktą pasaulį. „Laiko upės slenksčiai“ yra romanas, kurio veiksmas nukeliamas į XVII amžaus pabaigą — paskutinį palyginti gerą laikotarpį Lietuvai, kai šalis gydė karų ir maro padarytas žaizdas, kai buvo atstatomos sugriautos ir kilo naujos bažnyčios, didikų rūmai, miestiečių namai. Romane susidursime su garsių šeimų — Sapiegų, Radvilų, Giedraičių, Oginskių, Katkevičių — gyvenimo istorijomis, kurias vienija Teresės Giedraitytės ir Brunono Radvilos meilės linija.
Autorė bando savaip pažvelgti į kai kuriuos Letuvos istorijos epizodus, paaiškinti įvykius, nutylimus esamose istorijos apžvalgose. Knygoje spalvingai aprašoma senosios Lietuvos didikų aplinka — nuo drabužių, valgių, santykių su tarnais iki operų Valdovų rūmų teatre ir Universiteto vaidinimų.
