Pasiklausius šiandienės kasdieniškos kalbos, nebūtų abejojama, kad grožio supratimas priklauso nuo asmeniško skonio – grožis randasi „stebėtojo akyje”. Tokiu atveju visi rašantieji šia tema išreiškia savo asmenines pažiūras. Bet toks teiginys negali būti visuotinis, nes ir jis išreiškia kasdieniškos kalbos asmeniškas „pažiūras”.
Šis straipsnių rinkinys „Grožio fenomenas kultūroje. The Phenomenon of Beuty in Culture” parodo visai kitokias grožio suvokimo plotmes, turinčias ir platesnes ir gilesnes reikšmes, peržengiančias siaurą asmeniškumą. Net ir dabartiniai polinkiai viską socializuoti arba psichologizuoti rodo pastangas grožio patirtį išaiškinti „moksliškai” ir „objektyviai”. Tokie aiškinimai yra laikomi visuotiniais, nors sociologiškai kalbant, kiekviena bendruomenė turi specifinius matus, kurie nurodo, kas yra gražu ir kas ne. Tas pats matyti ir psichologinėse teorijose, kur grožis išreiškia bendrus psichologinius išgyvenimus, dažniausiai glūdinčius pasąmonėje.
