Apsakymuose, groteskuose, satyrose, parodijose, mistifikacijose, pinamose iš meilės, siaubo, fantastikos elementų, pasitelkdamas sąmojį ir ironiją, E. A. Po demaskuoja XIX a. visuomenės bedvasiškumą.
Rašytojo kūriniuose esama ir gilių psichologinių įžvalgų, gilinamasi į pasąmonės sritį. Jį domino asmenybės vidinės baimės ir susiskaidymas. Jo herojai, net ir įžvalgiausieji analitikai, dažnai yra neurotiškos asmenybės – kaip ir pats autorius. E. A. Po išplėtė psichologinės literatūros ribas, atverdamas kelią F. Dostojevskiui, Fr. Kafkai, Ch. Borgesui, V. Folkneriui ir kt.
E. A. Poe, kuris ne viename savo kūrinyje pavojingai priartėja prie padorumą nuo nešvankybės skiriančios ribos, rašė, kad pagrindinis apsakymo tikslas – netikėtumas. Rašytojui neabejotinai pavyko šį tikslą pasiekti.
