Reikia būti čia ir dabar, kad sąmoningai suvoktumėte gamtos grožį, didybę, sakralumą. Ar kada nors giedrią naktį žvelgėte į erdvės begalybę, ar pajutote tada pagarbią baimę jos absoliučiai tylai ir nesuvokiamai platybei? Ar kada nors iš tiesų klausėtės upokšnio čiurlenimo kalnų miške? O strazdo giesmės tyliose vasaros nakties sutemose?
Kad sąmoningai aprėptume tokius dalykus, turime visiškai numaldyti protą. Reikia nusimesti asmeninių problemų, praeities ir ateities rūpesčių bei viso savo žinojimo naštą, antraip žiūrėsime, bet nematysime, klausysimės, bet neišgirsime. Turime būti tik šioje akimirkoje.
