„Auksiniai užrašai“ – emancipuotos šiuolaikinės moters romanas: švytintis nuoširdumu ir aistra, kupinas gyvenimo pilnatvės paieškų. Jame atskleidžiamas aštriabriaunis vidinio žmogaus pasaulio grožis ir jo skilimas, žaidžiama politiniais kontekstais, dažnai neįtikėtinai sutampančiais su pastarųjų dienų pasaulinėmis kolizijomis. Romane ryškios seksualumo ir moterų (ne)laisvės linijos, kurios knygai pasirodžius 1962-aisiais tapo rašytojos kūrybine vėliava.
Romanas „Auksiniai užrašai“ susideda iš penkių pasakojimo linijų. Pirmiausia tai realistinis pasakojimas apie rašytoją Aną Vulf ir jos lengvabūdiškus ar gilius santykius su (buvusiais) vyrais, (esamais) meilužiais, (amžinais) vaikais.
Rašytoja skirtinguose užrašų sąsiuviniuose įdėmiai stebi ir fiksuoja gyvenimą: juodieji užrašai – asmeninė Anos patirtis Afrikoje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu; raudonieji – politinės jos veiklos užrašai; geltonieji – Anos rašomas romanas apie painiausias ir intymiausias meilės peripetijas; mėlynieji – skvarbūs pačios Anos jausminio pasaulio įrašai. Galiausiai jie susipindami susibėga į paskutinę – auksinių užrašų – dalį.
Doris Lessing (1919–2013) – kultinė, rafinuotoji britų rašytoja, 2007 m. pelnė Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija ją apibūdino kaip „moteriškos patirties rašytoją, kuri su skepticizmu, ugnies ir vizijų galia tiriamuoju žvilgsniu naršo po susiskaldžiusią civilizaciją“.
Time, 2005-ieji: Auksiniai užrašai – vienas iš 100 geriausių angliškų romanų nuo 1923 m.
The Times, 2008-ieji: Doris Lessing – penktoji tarp 50 svarbiausių britų rašytojų nuo 1945 m.
– Aš gavau tiek šalto ir kvalifikuoto sekso, kad daugiau nebelenda.
Jis grįžo prie stalo ir mestelėjo:
– O kas jo negavo? Kur dėjosi tas šiltas, pilnas atsidavimo seksas, apie kurį skaitome knygose?
– Nuėjo į pogrindį, – pasakė Ana.
