2034 metai. Visas pasaulis sugriautas branduolinio karo. Didieji miestai nušluoti nuo Žemės paviršiaus, apie mažuosius ničnieko nežinoma. Likusioji žmonijos dalis paskutines dienas stumia bunkeriuose bei slėptuvėse. Didžiausia jų – Maskvos metropolitenas. Išsigelbėjo tik tie, kurie atsidūrė jame, ant sostinės krentant kovinėms raketų galvutėms. Išlikusiesiems po Paskutiniojo Teismo dienos metro tapo savotiška Nojaus arka. Planetos paviršius užkrėstas radiacija ir apgyventas pabaisomis. Nuo šiol gyventi įmanoma tik po žeme. Stotys virto savotiškais miestais-valstybėmis, tuneliuose karaliauja tamsa ir siaubas. Sevastopolio stoties, mažosios požeminės Spartos, gyventojams prireikia nežmoniškų pastangų, kad išliktų savo priebėgoje ir apgintų ją. Tačiau kartą Sevastopolio stotis atkertama nuo viso likusio metro, ir jos gyventojams gresia siaubinga mirtis. Žmones išgelbėti gali tik didvyris…
