Branduolinio karo nualintame ateities pasaulyje beveik neliko gyvūnų, todėl žmonės, negalėdami susitaikyti su tokia netektimi, gaminasi elektroninius jų pakaitalus. Rikas Dekardas irgi turi elektrinę avį, bet jai išlaikyti reikia daug pinigų. Tada ir pasklinda žinia apie nelegaliai Žemėn sugrįžusius androidus, kuriuos žūtbūt reikia sunaikinti…
Knygoje taip pat skaitykite:
Kolonija
Mūsų tėvų tikėjimas
AIŠKIAREGYS ŠARLATANŲ BŪRYJE???
Filipas Kindredas Dikas, vienas žymiausių XXa. rašytojų fantastų, gimė kartu su savo sesute dvyne Džeine Čikagoje 1928m. gruodžio 16d. Tačiau nepraėjus nė pusantrų metų Džeinė mirė, o ir pats Filipas, sunkiai susirgęs, tik per plauką išvengė tokios pačios lemties. Netrukus Dikų šeima persikėlė gyventi į Kaliforniją, tad būsimojo rašytojo vaikystė prabėgo San Franciske ir Berklyje. Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje Filipas susižavėjo klasikine muzika bei filosofija. Nuo 1947-ųjų vidurio įsidarbino KSMO radijo stotyje klasikinės muzikos laidu vedėju. Dar po metų jau dirbo ir muzikos įrašų parduotuvėje. 1950-aisiais įstojo į Kalifornijos universitetą Berklyje, tačiau, užsikrėtęs pacifistinėmis nuotaikomis, atsisakė lankyti karinio parengimo kursus ir buvo išmestas iš universiteto.
Pirmąjį savo mokslinį fantastinį apsakymą „Anapus driekiasi vubų kraštas” išspausdino 1952-ųjų liepą žurnale „Planet Story”. Tais pačiais metais įvairiuose žurnaluose pasirodė dar 3 jo apsakymai. Užtat 1953-iaisiais Filipas Dikas paskelbė 28, o 1954-aisiais net 30 MF apsakymų iš visų 110 savo parašytų. Dar po metų išėjo ir pirmasis MF romanas „Saulės loterija”. 1963-iaisiais jo alternatyvinės istorijos romanui „Žmogus aukštoje pilyje” paskiriama prestižinė HUGO premija.
Filipas Dikas visa siela pasineria kūrybon ir iki 1970 metų parašo 27 MF romanus. Dauguma jų leidžiami gana solidžiais tiražais ir pelno rašytojui pasaulinę šlovę. (O kur dar 7 realistiniai romanai, visi, išskyrus vieną, deja, išspausdinti tik po autoriaus mirties. ) Toks besaikis jėgų švaistymas, haliucinogeninių preparatų vartojimas, negalėjo neatsiliepti Diko sveikatai ir kūrybai. Beveik visą aštuntąjį dešimtmetį rašytoją vargino sunki depresija, galų gale išsivysčiusi į vadinamąją „Daugybinių asmenybių” negalią (Multiple Personality Disorder).
Reikėtų paminėti, kad F. Dikas buvo vedęs penkis kartus ir susilaukė dviejų dukterų bei sūnaus. Mirė rašytojas nuo insulto 1982 kovo 2 dieną. Palaidotas Fort Morgane, Kolorado valstijoje, greta savo mažylės sesers Džeinės.
Pagal Diko romaną „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?” sukurtas pagarsėjęs filmas „Likvidatorius” (1982), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Harisonas Fordas. Nemažiau garsus yra ir filmas „Viską prisiminti” (1990) su Arnoldu Švarcnegeriu, taip pat pastatytas vieno F. Diko apsakymo motyvais.
Pagerbiant žymųjį rašytoją 1982-aisiais įsteigta Filipo K. Diko vardo premija, skiriama geriausiam metų MF romanui, išspausdintam minkštais viršeliais. (Dauguma rašytojo romanų iš pradžių buvo išleisti minkštais viršeliais ir tik po mirties pakartoti prestižiniais „hardcoveriais”, t. y. kietais viršeliais. ) Filipo Diko kūrybą aukštai vertino tokie garsūs Anglijos bei JAV rašytojai fantastai kaip R. Zelazny, B. W. Aldiss, J. Bruner, N. Spinrad. O genialusis lenkų mąstytojas Stanislavas Lemas, ne itin palankiai atsiliepiantis apie anglosaksų MF, išvis pavadino F. Diką „aiškiaregiu šarlatanų būryje”.
„Ar androidai sapnuoja elektrines avis?” jau antroji „Eridano” išleista F. Diko knyga. Pirmoji, „Ubikas” (PFAF 14t. ), pasirodė dar 1994 metais.
