Romane „Tėvas ir duktė“ autorė nuoširdžiai ir neidealizuodama parodo herojų, kuriuos suveda mažylė vardu Bela, gyvenimus. Kiekvieną iš herojų kamuoja vidinės dramos, neatsakyti klausimai, praeityje likęs išbandymas, kurio matas – meilė savo vaikui.
Būdamas vos devyniolikos, Trevisas turėjo priimti rimtą sprendimą – tapti tėvu ar ne. Jis apsisprendė ir dabar nevalia palūžti, privalo pasirūpinti dukterimi. Robina motinystės pabijojo, tačiau kasnakt sapnuoja paliktą savo dukrelę. Erina savąją dukrą prarado dėl nelaimingo atsitikimo.
Likimo žaizdos greitai negyja, tačiau kai gyvename ne vien dėl savęs, labai palengvėja.
