Karolina Siers sužino, kad mergytė, kurios laukiasi, turi širdies defektą. Dideliam moters sielvartui, 1970-aisiais medicina dar nėra tiek pažengusi, kad galėtų padėti išgelbėti dukterį. Karolina jaučiasi kaip niekada bejėgė ir palaužta, bet jos fizikas svainis pasiūlo išeitį – tokią sveiku protu nesuvokiamą, jog akimirką Karolina patiki, kad Hanteris išties linkęs į beprotybę.
Tik Karolina jį pažįsta – jis protingiausias kada nors jos sutiktas žmogus. Dėl savo dar negimusios dukrelės ji galėtų padaryti bet ką. Todėl galiausiai pasiryžta visus išankstinius nusistatymus nustumti į šoną ir patikėti neįtikimais dalykais. Šis sprendimas iš jos pareikalaus tokios drąsos ir stiprybės, kokių nė nenumanė turinti.
