Borchesiškai mistiški apsakymai, beveik visada užsibaigiantys ne taip, kaip skaitytojas tikisi. Kartu – murakamiškai keisti, skanūs ir įtraukiantys pasakojimai, kuriuose daugiau pasimėgavimo procesu, nei rezultatu. Debiutuojanti prozininkė iš pajūrio Diana Artemis prisipažįsta dievinanti Markesą, niekada neskaičiusi Murakamio, tik besiruošianti skaityti Borchesą, o trumpiems apsakymams buvusi įkvėpta Danieliaus Mušinsko jautrių ir poetiškų novelių.
