Gabrielio Džekobio nė viena motušė į žentus nenorėtų. Jau netoli trisdešimties, o dar šitoks nesusitupėjęs — gyvena iš bedarbio pašalpos, butu dalijasi kone su valkata, ir dar nemigos kamuojamas taip, kad visada apsnūdęs ir išsiblaškęs. Bet Gabrielis žmonos ir neieško — žiaurus likimas nepaliauja iš jo tyčiotis: tobula moteris jau prieš metus tapo jo brolio žmona. Žinia, ši jo aistra visiškai slapta, todėl slegia dar labiau, o visa giminė lyg susitarusi vis kartoja tuos pačius du klausimus: kada susirasi darbą ir merginą.
