Nors aš, Jevlampija Romanova, esu sekimo reikalų diletante, jau išaiškinau ne vieną nusikaltimą. Ir dabar versiuosi per galvą, bet pasieksiu pergalę… Mano geriausios draugės Katios giminaitės Olios Belkinos gyvenime prasidėjo juodos dienos — nužudė jos vyrą, paskui užpuolė ją pačią ir pagrobė naujagimį sūnelį Geną. Belkina atsidūrė reanimacijos skyriuje, o aš užsispyriau surasti kūdikį. Pagaliau išvydau šviesą tunelio gale — aptikau vaikišką vežimėlį, kuriame buvo Gena, kai jį pagrobė. Bet prie metro stoties vežimėlį pardavinėjusi girtuoklė Ala netikėtai mirė, aš nespėjau nieko iš jos sužinoti. Tačiau esu įsitikinusi, kad Ala neatsitiktinai paliko šį pasaulį. Vėliau upėje nuskendo vaikinas, pardavęs jai užnuodytos degtinės butelį. Nutrūko ir šis siūlelis. Liko paskutinė viltis — Belkinos gimdymo namų palatos kaimynė. Mano širdis jaučia, kad tiesa jau čia pat…
