Įtraukiančiame, daugiaprasmiame romane „Atpirkimo ožys“ meistriškai nagrinėjami tapatybės, dvilypumo ir tamsiosios mūsų asmenybės pusės klausimai.
Džonas ir Žanas – anglas ir prancūzas – atsitiktinai susiduria provincijos miesto geležinkelio stotyje. Šiurpiai panašios išvaizdos vyrai kelias valandas bendrauja kilnodami taurelę, kol Džonas nugrimzta į girtą miegą. Tuo ligtolinis jo gyvenimas baigiasi – nubudęs Džonas supranta, kad Žanas pasisavino jo tapatybę ir dingo. Mėgindamas užimti prancūzo vietą, anglas susiduria su daugybe gluminančių iššūkių: paaiškėja, kad antrininkas – ir senovinius rūmus valdantis grafas, ir žlungančio verslo savininkas, ir aikštingos šeimos galva, o užvis mieliausiai eina laisvo oro direktoriaus pareigas.
„Atpirkimo ožys“ – tai intriguojantis ir šmaikštus romanas, pasakojantis apie apsišaukėlio Džono bandymus neišsiduoti šeimos nariams, tarnams bei antrininko meilužėms ir nenuilstamą jo kovą su rūmų gyventojus slegiančiomis praeities mįslėmis.
„Atpirkimo ožys“ – tai nežinios, atsitiktinumų ir paslapčių kupinas įtempto siužeto romanas. Visai kaip knygoje „Mano giminaitė Reičelė“ pasakotojas įtaria veikėjus įvairiomis nedorybėmis – noras žinoti ir suprasti skatina puslapius versti ir skaitytoją.“ – Laura Varnam
„[D. du Maurier] dar nebuvo parašiusi keistesnio ir labiau įtempto pasakojimo, garantuotai sujauksiančio skaitytojų protus.“ – Chicago Tribune
„Jokiam kitam populiariam rašytojui nepavyko taip pergalingai išvengti priskyrimo konkrečiam žanrui… Jos kūryba atitinka visus abejotinus beletristikos kriterijus, bet tenkina ir griežtus „tikrosios literatūros“ reikalavimus – romanistams tai pasiseka itin retai.“ – Margaret Forster
„Ji kūrė jaudinamus siužetus, talentingai gebėjo sužadinti įtampą ir nesibaimino rašyti originaliai.“ – The Guardian
„Nepaprastai įdomus siužetas slepia bendražmogiškas vertybes. „Atpirkimo ožys“ – tai lengvas, širdį paliečiantis skaitinys. Šį nuotykį prisiminsite dar ilgai.“ – Literary Ladies Guide
