Kodėl trokštame dalykų, kuriais, vos juos gavę, imame bodėtis? Kodėl priklausomam asmeniui priklausomybė atrodo visiškai racionali? Kodėl aistringa meilė taip greitai virsta abejingumu? Kodėl kai kurių žmonių politinės pažiūros būna griežtai kairiosios, o kitų – griežtai dešiniosios? Kodėl net juodžiausiais gyvenimo etapais viliamės rasti sprendimus – ir išties sėkmingai juos atrandame?
Atsakymą pateikia viena mūsų smegenyse esanti cheminė medžiaga: dopaminas. Dopaminas užtikrino pirmykščio žmogaus išlikimą. Prabėgus tūkstančiams metų, jis yra mūsų instinktyvaus elgesio bei kultūrinių idėjų šaltinis, o kartu ir progreso variklis.
Dopaminas yra troškimo molekulė, visuomet geidžianti daugiau – daugiau daiktų, daugiau stimuliacijos ir daugiau staigmenų. Siekdamas visų šių dalykų, dopaminas nepaiso moralinių nuostatų, baimės ar kitų emocijų. Žvelgiant iš dopamino perspektyvos, svarbiausia ne turėti, o gauti ką nors nauja, – kad ir kas tai būtų. Dopaminas yra priežastis, dėl kurios mes ko nors siekiame ir pasiekiame; dėl jo mes darome atradimus ir klestime. Tuo pat metu jis yra priežastis, dėl kurios lošiame ir švaistome pinigus.
Knygoje „Dopaminas: troškimo molekulė“ Vašingtono universiteto profesorius ir psichiatras Danielis Z. Libermanas ir Džordžtauno universiteto lektorius Maiklas E. Longas leidžia revoliucingai nauju žvilgsniu pažvelgti į verslą, priklausomybę, religiją ir politiką, ir žavi savo pasakojimais apie tai, kodėl nugalėtojai sukčiauja, kodėl genijai dažnai kenčia nuo psichikos sutrikimų, kodėl kone visos dietos žlunga ir kodėl kairiųjų ir dešiniųjų politinių pažiūrų atstovų smegenys iš tiesų skiriasi.
