Ši knyga – tai bandymas išsipasakoti, išlieti širdį apie beveik tragišką kalinių ir mano likimą. Tai bandymas išreikšti liepsningą ir nuoširdžią dviejų jaunų žmonių meilę, jų gyvenimo siekius ir begalines kliūtis, kurias, eidami per gyvenimą, jie privalo nugalėti. Privalo nugalėti vardan savo bei vaikų gerovės!
Šis pasakojimas apie korumpuotus valdžios vyrus, kurie, prisidengdami įstatymais, sužlugdydami nekaltų žmonių likimus, manipuliuodami jų likimais, daro didžiausius neišaiškinamus nusikaltimus. Ir apie tai, kad net Prezidentas, valdantis šalį, pasipiktina, kai knygos herojų teismas išleidžia į laisvę. Prezidentas nepasipiktino varganų žmonių streikais, nepasipiktino, kai žmonėms neišmokami atlyginimai, kai neįgalieji ir silpnaregiai nepriklausomoje Lietuvoje prašo duonos kąsnio ar žudosi, bet pasipiktina, kai nekaltai pusšeštų metų kalintį žmogų išleidžia į laisvę. Kodėl taip vyksta? Kodėl žmogui, mūsų herojui, statomos barikados, kai iki pilnos laimės trūksta tik žingsnelio? Visa tai sužinosime knygos tęsinyje „Melo dvasia”.
