„Jie net savo žmonas kaip gyvulius laikydavo. Priimdavo tik vadinamuosius „bachūrus” arba „bratkas”. Jiems šeima, vaikai būdavo antroje eilėje, o tai apie šiuos žmones daug ką pasako”, – teigė įslaptintas Kamuolinių gaujos bylos, netrukus keliausiančios į teismą, liudytojas.
„Gerti jie nemoka, jei nėra „kokso”. Prieš mane smurto nenaudojo, nes aš greitai nuo mūsų santykių pradžios pastojau, nėščios neskriaudė, bet ilgainiui, manau, smurtas būtų atsiradęs”, – atviravo šiuo metu už grotų sėdinčio Kamuolinių veikėjo buvusi moteris, vaiko motina.
2018-ųjų balandžio 17 dieną devyniolikai Kamuolinių gaujos narių buvo pareikšti įtarimai byloje dėl narkotikų, ginklų kontrabandos, kvaišalų platinimo dideliu mastu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, sunkaus sveikatos sutrikdymo kitiems asmenims.
Karjerą pradėję kaip Aguoniniai, gimę ir augę Kauno „Aguonos” rajone, dar 1999–2001 m. jie debiutavo kaip tuomečio šalies Bokso federacijos prezidento Remigijaus Daškevičiaus-Daškės kareiviai. Netrukus po jo mirties, iki šiol nerastam žudikui paleidus mirtinus šūvius į jį prie legendinės „St. Valentino” kavinės Vilniuje, Kamuoliniai tapo viena agresyviausių automobilių vagių gaujų, veikusių ne tik Europoje, bet ir Rusijoje kartu su legendomis apipinta Maskvos Solncevo grupuote.
Apie milijoną eurų kainavę prabangiausi automobiliai – S klasės „Mercedes-Benz Coupe”, „Porsche Panamera” ir „Tesla Model X” – buvo paskutinis jų turtas, kuris po sulaikymų buvo išvaržytas. Tiesa, visi jie priklausė ne pirmam, o tik antram gaujos hierarchijoje – Tomui Gaidankai-Ilgui. Tyrėjų duomenimis, net ir sulaikytas T. Gaidanka gali būti paslėpęs daugiau kaip 10 milijonų eurų.
Iš narkotikų verslo uždirbtais pinigais Ilgas kūrė nepriekaištingą reputaciją ir per savus žmones bei tarpininkus supirkinėjo unikalios istorijos pastatus Kauno centre, statė daugiabučius Senamiestyje, pirko nekilnojamąjį turtą prie vaizdingų ežerų Zarasuose, pajūryje ir net užsienyje, mėgavosi gyvenimu Kauno milijonierių itin pamėgtoje Kleboniškio prašmatnių vilų gyvenvietėje.
Spėjama, kad būtent jis Kamuoliniams ir padėjo įsilieti į kvaišalų verslą – iš pradžių Kauno Šančiuose gaminto amfetamino, o paskui ir kokaino gabenimą į Skandinavijos šalis.
Kamuolinių vadeiva tituluojamas Giedrius Janonis-Kamuolys garsėjo aistra futbolui. Gaujos lyderis tikėjosi, kad jo sūnus irgi taps profesionaliu futbolo žaidėju. Netyla įtarimai, kad Kamuolys buvo tikrasis „Stumbro” futbolo klubo, kurio rungtynes stebėdavo ne tik Kamuolinių grupuotės vyrai, bet net ir firminiais „Stumbro” ženklais išmargintą šaliką pasirišęs ir emocingai nusiteikęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, įkūrėjas ir savininkas.
O Kamuolinių veteranams priskiriamas karatistas Mindaugas Ratkevičius gyveno ir augino vaiką su žinoma Lietuvos dziudo imtynininke Raimonda Gedutyte, įsidarbinusia Vadovybės apsaugos departamente ir lydėjusia dviprasmiškai vertinamo Viktoro Uspaskicho augintinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę į Ukrainą, Lenkiją, Švediją ir net Jungtines Amerikos Valstijas…
Ir tai tik keli epizodai iš vienos slapčiausių Lietuvos gaujų, kuri sėjo baimę visiems ir dėjo milžiniškas pastangas vengdama viešumo užsitikrinti laisvę dominuoti kriminaliniame šalies pasaulyje dvi dešimtis metų, gyvenimo.
„Bylos medžiaga dėl didžiosios dalies asmenų – grupuotės narių teismą turi pasiekti dar 2021 m. Tai apie 100 įtariamųjų, kurie teisme bus kaltinamieji, yra daugiau nei 50 nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų. Epizodų, vertų komentarų, yra ne vienas. Pavyzdžiui, Henriko Daktaro namų apšaudymas arba asmens nužudymas be jokios aiškios priežasties tiesiog jį sumušant, sudaužant neva dėl įžeidimo”, – kalbėjo aukščiausi Lietuvos kriminalistai.
„Kamuoliniai prie bausmės linijos” – vienintelė kriminalinė dokumentika apie tuos, kurie buvo užsimoję Kaune nužudyti ir savo pagrindinius priešininkus Agurkinius ir taip tapti viešpataujančiais miesto bei visos šalies bosais, išvydusi dienos šviesą.
