„Kasdienės istorijos” (1938) – antrasis P.Cvirkos novelių rinkinys – rodo subrendusį pasakotojo talentą. Čia atsisakoma nuo nereikalingų stiliaus pušmenų, taupomas žodis, ieškoma taiklių posakių ir vaizdų, susitelkiama į vieną reikšmingesnį įvykį, veikėjų skaičius minimaliai sumažintas, nesiekiama sudėtingesnės psihologinės analizės. Novelėse žmonės rodomi pačiu reikšmingiausiu jų gyvenimo momentu, siužetai paimti iš kasdienybės, nedidelis įvykis padaromas svarbiu dėl vaizduojamojo žmogaus išgyvenimų. Autorius vaizduoja dažniausiai liūdnus, tragiškus įvykius, kurie gyvenime pasitaiko gal tik kaip išimtys. Šiurkščius šeimos santykius novelėse nulemia materialiniai motyvai. Novelėje „Šulinys” žentas trokšta uošvio mirties, kad galėtų greičiau paveldėti ūkį ir jo, įkritusio į šulinį, negelbsti. Brolis, pasikorusį brolį, jau beatsigaunantį, pribaigia pasmaugdamas, kad jam vienam liktų ūkis („Broliai”). Ūkininkas šiurkščiai elgiasi su sergančia senute ir pagreitina jos mirtį, paaiškėjus, kad ji neturi pinigų novelėje „Uogelė”. Suktos miestietės išvilioja iš naivios kaimietės daiktus neva kenčiančiai jos mirusiai motinai („Mirusiųjų reikalai”). Tai vis turtiniai reikalai, stumią į nusikaltimus. Kartais rašytojas kiek per daug sutirština spalvas.
„Kasdienių istorijų” rinkinys yra laimėjęs „Sakalo” leidyklos premiją ir yra viena geriausių P.Cvirkos knygų.
