Romanas „Raudonojo arklio vasara“ pasakoja apie lietuvių kilmės chirurgą Dogenį, atvykusį į Belgijos kalnų miestelį. Bėgdamas nuo didmiesčio šurmulio jis bando įveikti vis pasikartojančius priepuolius, kuriuos sukelia kadaise pabandyti LSD narkotikai. Haliucinacijose jį puola trypti raudono vienaragio arklio šmėkla, nesuvaldoma nei vaistais, nei vidinėmis herojaus pastangomis.
Slėpdamas savo ligą Dogenis priverstas užgniaužti jausmus jaunutei mero dukrai Monai. Raudonojo arklio baimė jo gyvenimą pripildo nuolatinės įtampos.
Dogenio pasakojimas intymus, bet kartu ir objektyvus, jis nedejuoja ir nesiskundžia. Pagrindinis veikėjas pasakoja jaukiai, paprastai, tarsi kalbėtųsi su artimu bičiuliu arba pats su savimi. E. Cinzo romanas padovanos skaitymo džiaugsmą tiems, kurie ilgisi geros literatūros.
Eduardas Cinzas (1924–1996) – išeivijos lietuvių rašytojas. Gimė Rietave. Karo sumaišties nublokštas į Belgiją, čia jis praleido beveik penkis dešimtmečius. Labiausiai išgarsėjo romanų dilogija „Raudonojo arklio vasara“ ir „Trys liūdesio dienos“ (pirmasis šio romano leidimas Amerikoje buvo pavadintas „Mona“).
Cinzas, atsiskyręs nuo pagrindinės emigrantų bangos, savo kūryba nepritampa prie lietuvių išeivijos rašytojų. Vaizduodamas Belgijos miestų ir miestelių gyvenimą, kūrėjas atskleidžia prancūziškai mąstančio ir kalbančio europiečio elgseną bei psichiką, išsilaisvinusią iš tautinių ambicijų, idėjinio programiškumo. Jo novatoriški, išskirtinių charakterių veikėjai į svetimo krašto aplinką žvelgia XX a. suirutėse nepalūžusių žmonių akimis.
ir
