Taip taip, kaip visuomet. Nusikaltimas, lavonas, žudikas…
Žinom, girdėjom. Tačiau lavoninėje atsidūrė ne koks nevidonas, o gerbiamos Edinburgo gydytojų šeimos palikuonis Džeremis Ponsobis. Keista ir neįprasta mirtis, palikusi daug neatsakytų klausimų… Kodėl jo kūnas guli sudarkytas lyg jautienos žlėgtainis? Kodėl negyvėliui trūksta poros pirštų? Kambaryje kažkas bjauriai dvokia, bet tikrai ne lavonas…
Romanas „Vienas beveik bjaurus rytas” – tai bauginamai įtikinamas košmaras, sukurtas jau pasibaigus Thatcher valdymo laikotarpiui, smagus, piktdžiuga trykštantis trileris, kupinas taiklių sąmojų, nepakartojamų dialogų bei… niekšų (vieni jų gali pasigirti turtais ir aukšta padėtimi visuomenėje, kiti – nebent senu treningu).
Christopher Brookmyre dirbo žurnalistu Londone, Los Andžele ir Edinburge, rašydamas straipsnius Screen International, Scotsman, Evening Post ir The Absolute Game. 1996 metais pasirodžiusi jo knyga Vienas beveik bjaurus rytas pelnė visuotinį skaitytojų ir kritikų pripažinimą bei garbingą „Pirmojo kraujo” apdovanojimą (FIRST BLOOD AWARD) kaip geriausias metų kriminalinis romanas.
