Knygą parašyti paskatino sunki asmeninė patirtis. Susirgęs plaučių vėžiu autorius ėmė reflektuoti guodžiančių žodžių galią gijimo procese ir domėtis paguodos reiškiniu.
Artimųjų mirtis, sunkios ligos, senatvė – nė vieno žmogaus gyvenimas nepraeina be sudėtingų vienatvės, nevilties etapų, keliančių daugybę klausimų. Kokiais būdais paguosti save ir susidoroti su kančią lydinčiais baimės, pykčio, pavydo jausmais? Kaip išbūti su kenčiančiu žmogumi ir laiku atrasti jo skausmą malšinančius žodžius? Kodėl kartais taip sunku leistis guodžiamam? Ir ar verta tikėti, jog visos mūsų nelaimės turi prasmę?
Ch. André įsitikinęs, jog negandos ir sunkumai – tai gyvenimo nuomos mokestis. Tačiau su jais susidoroti gali tik išmokęs teikti ir priimti paguodą. Aptardamas, kaip paguodą suvokia įvairūs rašytojai, filosofai ir psichologai, dalindamasis asmeniniais pokalbiais su pacientais, kolegomis ir artimaisiais, autorius pristato daugiasluoksnį guodimo meną ir įrankius, padėsiančius jį įvaldyti.
