Nors Fabijui Ekselsui Fulgencijui jau šešiasdešimt septyneri, jis – nepamainomas Romos imperijos generolas. Jo vadovaujamo Lupino legiono žygiai trunka ilgai ir leidžia legionieriams pailsėti nuo šeimyninių reikalų ir painių Romos aukštuomenės intrigų. Šįkart jis kartu su šešiais tūkstančiais karių – visu „vaikščiojančiu miestu“ – keliauja į Panoniją nešti „taikos“ neramiam kraštui. Tačiau daug labiau nei imperiniai užmojai Fulgencijui rūpi menas, tiksliau – teatras, dar tiksliau – nuolatinis jo paties vaikystėje parašytos pjesės statymas. Aršiam legionui, susiduriančiam su plėšikais, vilkais ir pulkais sukilusių vienuolių, dar tenka kentėti nesibaigiančias repeticijas, prisitaikyti prie meninių šiokiu tokiu genijumi save laikančio generolo užgaidų; Šelmiškasis Argentinos autorius Césaris Aira piešia įsimintiną išmoningo, megalomaniško, bet naivaus ir jautraus romėno portretą. Fulgencijus – tykus ir mąslus romanas apie karą ir teatrą, apie patirtį ir autorystę, apie senatvę ir mirtį. Tai melancholiška, lengvai komiška knyga, nuotykinga kelionė po Alpes, ironiškas žvilgsnis į imperinius siekius atnešti meno spindesį ir sykiu tuštybę į barbarišką ir neva beprasmį pasaulį, įvesti tvarką ten, kur valdžią netruks atsiims chaosas. Apie Césarį Airą. Césaris Aira (Sesaris Aira), rašytojas, kritikas, vertėjas, gimęs 1949 metais Koronel Pringlese, Argentinoje. Tai vienas reikšmingiausių ir unikaliausių šiuolaikinių Lotynų Amerikos kūrėjų, garsėjantis produktyvumu: iki šiol jis yra išleidęs per 120 knygų, jos išverstos į daugiau nei trisdešimt pasaulio kalbų. 1996 m. jam buvo skirta prestižinė Guggenheimo stipendija, 2015-aisiais jis tapo vienu iš „Man Booker International“ prizo (tuo metu skirto už viso gyvenimo kūrybą) finalininkų, 2021-aisiais – svarbaus „Prix Formentor“ apdovanojimo laureatu; Nors akivaizdžiai įkvėpta prancūzų siurrealistų, dadaistų ir didžiojo Argentinos rašytojo Jorgės Luiso Borgeso, Airos kūryba nepaklūsta klasifikacijoms, o pats jis dažnai vadi¬namas nepailstančiu literatūros novatoriumi. Savo rašymo techniką apibūdina kaip „skrydį pirmyn“, „kontinu¬umą“: sugalvojęs knygos idėją, jis leidžia vaizduotei laisvai plėtotis ir kurti pasakojimą, o pajutęs, kad reikia baigti, rankraščių niekada nebetaiso. Dėl unikalaus stiliaus ir įmantrių pasakojimo konstrukcijų kitas Lotynų Amerikos literatūros grandas čilietis Roberto Bolaño pavadino Airą „vienu iš trijų ar keturių geriausių ispaniškai rašančių šių laikų rašytojų“. Airos kūriniai, anot muzikantės ir poetės Patti Smith, yra kaip „sudėtingi, kinematografiški sapnai, kurie išsisklaido vos prabudus“.
