Temos Archyvai: Vaikams

Serija: „Pasaulio pasakos #41“. Bažov Pavel (Pavelas Bažòvas) 1879-1950, rusų rašytojas. 1899 baigė Permės dvasinę seminariją. Iki 1917 dirbo mokytoju. Rinko Uralo tautosaką. Parašė istorinių apybraižų, kūrinių vaikams, atsiminimų. Žymiausias kūrinys – Uralo sakmių motyvais sukurtų pasakų knyga Malachito dėžutė (Malachitovaja škatulka 1939); daugelyje pasakų vaizduojama, kaip gamtos jėgas įkūnijantys fantastiniai personažai patiki savo paslaptis… Skaityti toliau »

„Islandų pasakas ir sakmes” sudaro 120 retų, anksčiau į lietuvių kalbą neverstų pasakų, perkeliančių skaitytoją į senovės islandų pasaulį – pilną pirmykštės magijos, valdomą gamtos jėgų ir apgyventą nežmogiškų būtybių. Mįslingi gamtos reiškiniai ir gyvenimo įvykiai – žmonių, gyvūnų ar pastatų dingimai (o kartais tokie pat paslaptingi jų atsiradimai), vaidenimaisi, pranašingi sapnai, žmogaus protui nesuvokiami,… Skaityti toliau »

Šioje knygoje sudėta įvairiausios tematikos sakmių: mitologinių, sakmių apie vaiduoklius, milžinus trolius, istorinių, religinių sakmių ir populiariausių Islandijoje sakmių – apie burtus ir magiją. Šios sakmės atspindi glaudų islandų ryšį su gamta, rodo žmogaus pagarbą jį supančiai gyvybei.

Pirmieji tautosakos leidėjai paprastai būna įvardijami ir kaip tų leidinių autoriai. Užtat ir sakoma: Liudviko Rėzos „Dainos“, Simono Stanevičiaus „Dainos žemaičių“, Simono Daukanto „Dainės žemaičių“, Jono Basanavičiaus „Lietuviškos pasakos įvairios“, Brolių Grimų „Pasakos“ ar Laszld Arany „Vengrų liaudies pasakos“. László Arany (Laslas Aranis, 1844–1898) – vengrų tautosakininkas, poetas, literatūros kritikas – šį pasakų rinkinį pirmąkart… Skaityti toliau »

Serija: „Didžioji pasaulio pasakų knyga #3“. Šios pasakos atskleidžia egzotiškų kraštų žmonių papročius, buitį, mąstyseną. Skaitytojui tai pažintis su tolimu ir nuostabiu stebuklų pasauliu. Trečiąjį „Didžiosios pasaulio pasakų knygos“ tomą sudaro gražiausios Rytų pasakos, kurių dauguma lietuvių kalba leidžiamos pirmą kartą.

Tai pasakos, vienodai įdomios ir vaikams, ir suaugusiems. Jos ne tik nuotaikingos ir intriguojančios, bet ir pilnos paslėptos išminties, kuri liudija užkoduotą didžiulę patirtį. Kaip ir visų tautų pasakose, čia visados laimi tiesa ir gerumas; subtilumas, humoras ir švelni pašaipa ten, kur vaikiškai naiviai elgiasi suaugę. Ypatingo dėmesio verti pasakų motyvai, vaizduojantys ne tik fantastiškus,… Skaityti toliau »

Pasakos apie lokį, vilką ir lapę.

Jauno lietuvių prozininko nuotykių apysaka-pasaka, kurios veikėjai– keturi trylikamečiai paaugliai. Atostogaudami pionierių stovykloje prie Platelių ežero, vaikai netikėtai patenka į prasmegusią pilį, kurioje gyvena keisti personažai. Vieni padeda vaikams, kiti juos persekioja ir gaudo. Knyga sukomponuota taip, kad skaitytojas, sekdamas ketvertuko nuotykius, gali juose ir pats dalyvauti – spręsti pasitaikančius galvosūkius-kliūtis.

Serija: „10+ #18“. Klajojantis raštininkas Garenas atkeliauja į Šventojo Mykolo Kalno vienuolyną, kai čia prasideda paslaptingi įvykiai. Dingsta garsi relikvija – vienuolyno globėjo šventojo Obro kaukolė. Paskui išgaruoja senas raštininkas, kažkur nudanginęs svarbius dokumentus. O kai jis surandamas, visus perima siaubas – nejau kaukolė taip žiauriai atsikeršijo?

Serija: „Tūkstantis ir viena naktis #6“. Tai šeštasis pasakų „Tūkstantis ir viena naktis“ tomas. Šios pasakos – iškiliausias Rytų tautų žodinės kūrybos paminklas. Jos nuostabiai puikiai perteikia žmogaus siekį panirti į „saldžių svajonių žavesį“. Čia laisvai žaidžiama žodžiais, visu grožiu pražysta įvairiaspalvė Rytų tautų fantazija.

Serija: „Tūkstantis ir viena naktis #5“. Tai penktasis pasakų „Tūkstantis ir viena naktis” tomas, šios pasakos – iškiliausias Rytų tautų žodinės kūrybos paminklas. Jos nuostabiai puikiai perteikia žmogaus siekį panirti į „saldžių svajonių žavesį”. Čia laisvai žaidžiama žodžiais, visu grožiu pražysta įvalriaspalvė Rytų tautų fantazija.

Serija: „Tūkstantis ir viena naktis #7“. Tai septintasis pasakų „Tūkstantis ir viena naktis“ tomas. „Tūkstantis ir viena naktis“ – iškiliausias Rytų tautų žodinės kūrybos paminklas. Pasakos nuostabiai puikiai perteikia žmogaus siekį panirti į „saldžių svajonių žavesį“. Čia laisvai žaidžiama žodžiais, visu grožiu pražysta įvairiaspalvė Rytų tautų fantazija.

„Visi jį vadino Mažuoju Žmogeliuku”, ir miegojo jis degtukų dėžutėje. Tai buvo, jeigu neklystu, Londone – „Garlando” viešbutyje, o tiksliau – pusryčių kambaryje, kurio palubė nukabinėta margais paukščių narveliais…”

Serija: „Tūkstantis ir viena naktis #8“. Tai aštuntasis pasakų „Tūkstantis ir viena naktis“ tomas. „Tūkstantis ir viena naktis“ – iškiliausias Rytų tautų žodinės kūrybos paminklas. Arabų pasakos nuostabiai puikiai perteikia žmogaus siekį panirti į „saldžių svajonių žavesį“. Čia laisvai žaidžiama žodžiais, visu grožiu pražysta įvairiaspalvė Rytų tautų fantazija.

Neįtikėtinų nuotykių istorija, kaip profesorius Gromovas sukonstruoja berniuką robotą Elektronį, kuris pabėga iš laboratorijos, susikeičia su tikru berniuku Serioža, lanko mokyklą ir slapstosi nuo profesoriaus.

Č. ir M. Lemų „Pasakojimai pagal Šekspyrą” – tai garsiojo anglų poeto, dramaturgo kūrinių parafrazės. Pasak pačių autorių, žymiausios dramos bei komedijos pateikiamos proza, kad jaunosios kartos skaitytojui V.Šeksyro kūryba būtų labiau prieinama ir suprantama.