„Tikėkitės ir pažinimo, ir malonumo, pasitikėkit natūraliai lyg Nemunas tekančiu pasakojimu, pasidžiaukit, kad įdomu, kad tiek gamtos grožio, tiek daug meilės, pasitikėjimo.“ Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė „Apie E. Orzeszkową visada galvoju su meile ir pagarba, ji man yra gėriui tarnaujančio rašytojo pavyzdys.“ Czesławas Miłoszas Nemuno apylinkėse nuo seno pynėsi įvairių kartų ir luomų… Skaityti toliau »
Trys epochos. Trys moterys. Nesutramdomas ir magiškas jas jungiantis ryšys. 2019-ieji. Keitė bėga nuo traumuojančių santykių į Veivordų sodybą, kurią paveldėjo iš savo protetės. Tačiau netrunka suvokti, kad sodyboje knibždėte knibžda senų paslapčių. 1942-ieji. Siautėjant Antrajam pasauliniam karui, maištingoji Violeta jaučiasi įkalinta šeimos dvare. Ribojama visuomenės normų, ji ilgisi galimybės eiti entomologijos mokslus… Skaityti toliau »
Berlynas, 1942-ieji. „Kad ir kas nutiktų, mes tai išgyvensime kartu“, – sako jis, braukdamas ašaras man nuo veido. Tačiau aš žinau: jei naciai suuos, kad slapta veikėme prieš juos, mudu pasmerkti. Nuo penkerių kurčia Mina visą gyvenimą kovojo už teisę būti išgirsta. Net ir Austrijos universitete, kur studijuoja fiziką, ji dažnai jaučiasi svetima.… Skaityti toliau »
Daugybės akademinių interpretacijų susilaukęs romanas „Abiem pavidalais” („Podoboji”) yra pirmoji Prahos trilogijos „Agonijos miestas” („Trýznivé město”, 1999) dalis. Tai kruopščiai sukonstruota, intelektuali proza, iš skaitytojo reikalaujanti daug dėmesio ir, greičiausiai, ne vieno skaitymo. Daniela Hodrová (g. 1946) — čekų literatūros teoretikė, rašytoja, poetė ir vertėja. Skaitytojai Hodrovą gretina su Franzu Kafka ar Gustavu… Skaityti toliau »
Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o… Skaityti toliau »
Panašiai kaip distiliuojama materija keičia pavidalus ir būsenas, išsigrynindama į esenciją, spiritus, taip ir šių puslapių pasakotojas – savotiškas alchemikas – patiria egzistencinius virsmus, bando koncentruoti, iškristalizuoti, sverti ir apdoroti kalbinę žaliavą ieškodamas esminių tiesų. Argonas, geležis, fosforas, gyvsidabris, auksas – kiekvienas šių elementų skleidžiasi kaip gyvenimiškos patirties metafora, individualios ir kolektyvinės atminties dėlionė,… Skaityti toliau »
„Jūs sakote, kad didvyris pažadėjo sugrąžinti jums tėvynę. Deja! Bijau, kad tapote savo entuziazmo aukomis ir visi galite žūti nesulaukę, kol išsipildys jūsų viltys. Argi dėl laisvės susiradote sau šeimininką? Nors esu nemokyta ir paprasta, puikiai suprantu, jog jūsų padėtis buvo tokia, kad neturėjote galimybės rinktis, ir vienintelė jūsų viltis buvo sekti tą šviesulį, sakyčiau,… Skaityti toliau »
„Terasa Romoje“ pasakoja apie jauną graverį Momą, kuris tampa pavyduliaujančio sužadėtinio auka. Išlieka sveikos tik akys. Dėl subjauroto veido jis priverstas atsisakyti mylimosios, kurią beprotiškai mylėjo ir mylės iki pat mirties.
Kai kurie vyrai yra idiotai, bet kai kurie – visiški… Knygoje susipažinsite su viengungio gyvenimo ypatumais bei intensyviomis, bet nesėkmingomis svajonių merginos paieškomis. Tai kupinas kandaus humoro ir komiškų gyvenimo situacijų „vežantis“ vokiečių autoriaus romanas.
Tai juodojo humoro kupinas pasakojimas apie kaimo gyventojų kasdienybę Estijos užkampyje. Lietingą lapkritį čia persipina ne tik žmonių, bet ir nežemiškų būtybių – velnio, raganos, vėlių, aitvarų, vilkolakių – keliai ir užmačios. Bene svarbiausias kaimiečių užsiėmimas – vogti, smurtauti, girtauti ir nešioti paskalas. Kone kiekvienas jų savaip ydingas, o prireikus pasiruošęs velniui sielą parduoti. Nežemiškieji… Skaityti toliau »
Sulaukusi devynerių buvau pagyvenusi daugiau nei tuzine šalių, penkiuose žemynuose, prisidengusi šešiomis fiktyviomis tapatybėmis. Žinojau, kaip padirbami dokumentai, ką sakyti per apklausą ir svarbiausia – kaip išgaruoti. Bajanos vaikystė galėjo atrodyti kaip vienas didelis nuotykis, arba – veiksmo filmo scenarijus. Ji nelankė mokyklos (mama mokė ją matematikos, o tėvas – visko, ko gyvenime gali… Skaityti toliau »
Literatūros premijomis įvertintas tarptautinis bestseleris. Paryžiuje mano tėvas Darijus Sadras niekada nesinaudojo eskalatoriumi. Kai pirmą kartą nusileidau su tėvu į metro 1981 metų balandžio 21 dieną ir paklausiau kodėl, jis atsakė: – Eskalatorius skirtas jiems. Jie – tai Prancūzijos piliečiai su savo mokesčiais valstybei, atskaitomais nuo pajamų, su savo užsispyrimu, kritiniu mąstymu, patriotizmu… Skaityti toliau »
Lietuvių autoriaus Vyčio Lauryno Palūksčio debiutinis istorinis romanas „Po karaliaus Stepono vėliavomis“. XVI-ojo amžiaus Lietuva. Kruvini karo debesys tvenkiasi virš Tėvynės… Amžinas priešas Maskvėnas graso, kėsinasi į visa, kas šventa… Ar lemta gyventi meilei, užgimusiai karo liepsnose? 1576-ieji. Rytų Europą krečia Livonijos karas. Dvi galybės – Lietuva ir Maskva – čia jau antrą… Skaityti toliau »
Serija: „Baltų lankų rinktinė proza #11“. Mirštančios motinos prašymu Chuanas Presijadas išvyksta į Komalą ieškoti tėvo. Pamažu aiškėja, kad miestelis ir jo apylinkės kadaise priklausė tironiškajam Pedrui Paramui. Dabar ši vieta pilna prisiminimų ir haliucinacijų, praeities šešėlių ir šnabždesių. Apleistose ir laiko įveiktose gatvėse aidi iškankintų sielų balsai, kurie iš lėto atveria ilgai saugotas paslaptis;… Skaityti toliau »
Kartais didžiausia laimė slypi mažos kepyklėlės šilumoje… Sėkminga primabalerinos karjera netikėtai nutrūksta dėl traumos, o gyvenimas staiga nebetenka prasmės. Kas ji bus, jeigu nebešoks? Kas ją mylės, jeigu nebespindės scenoje? Darbas kaimo kepyklėlėje turėjo būti tik laikina išeitis, tačiau netikėtai Sofi čia randa kur kas daugiau nei trumpalaikį pajamų šaltinį: paprasto žmogaus išmintį, laimę… Skaityti toliau »
Serija: „Purpurinė plaštakė #2“. Romantiškame epinio New York Times bestselerio „Beširdis medžiotojas“ tęsinyje ant kortos pastatyta dar daugiau. RAGANA… Runė Žiemūnė priversta slapstytis. Nuo tos dienos, kai jos mylimasis Kruvinosios sargybos kapitonas Gideonas Šarpė išdavė ją priešams, jos gyvybė atsidūrusi pavojuje. Tikėdamasi išgyventi, Runė privalo stoti išvien su klastingąja Kresida Kraujarože – moterimi, siekiančia… Skaityti toliau »
Naktis. Motina ieško dingusios paauglės dukros, klaidžioja gatvėmis, ieškodama jos visur, kur tik gali patekti. Laukia jos namuose, skambina, kam tik sugalvoja, bandydama ką nors apie ją sužinoti. O namuose dar du vaikai. Ji prisimena dienas, kai nelengva jos motinystės istorija tik prasidėjo, kaip ji rutuliojosi ir kaip atvedė ją į šią naktį. Ar tai… Skaityti toliau »
Knyga tarytum prikelia iš muziejinio snaudulio dvasinę praeities kultūrą, o per ironiškąjį buvusių papročių veidrodį skatina kitaip pasižiūrėti į mūsų kasdienybę.
Vagabundo kelionės – tai Dantės pragaro ratai, tai Breigelio košmarai, Dali haliucinacijos, Freudo sapnai. Tai Nuopuolio knyga, gnostinės dvasios kūrinys. Tai nuotykiai be nuotykių, veiksmas be veikėjo, tai regėjimai, narkotinės haliucinacijos, meilės vizijos ir mirties nuojautos. Tai žaidimas kultūrinėmis sąvokomis, savito ir keisto mitologinio pasaulio kūrimas… 1990–2006 metais rašytas romanas taip ir liko nebaigtas.
Pavojingiausias jos priešas ar didžiausia meilė? Vieną vakarą, miesto gatvėms nusidažius krauju, Runės gyvenimas negrįžtamai pasikeis. Sukrečianti revoliucija visas raganas iš galingų valdovių pavertė atstumtosiomis. Blėstant galioms, jos negailestingai medžiojamos, tad Runė privalo slėpti, kas iš tiesų esanti. Dienas ji leidžia apsimetinėdama lėkšta aukštuomenės gražuole, o naktimis tampa Purpurine plaštake – kovotoja už… Skaityti toliau »