Užrašysiu čia savo mintis be tvarkos, bet gal šis išdrikimas nėra be tikslo. Tai tikra tvarka, ir ji visuomet ženklina mano tikslą pačia savo netvarka. Teikčiau per daug garbės savo dalykui, jei jį dėstyčiau tvarkingai, nes noriu parodyti, kad tai neįmanoma. (373); Apie „Mintis“ negalima papasakoti jokios nuoseklios istorijos, jų nesudėsi į jokią loginių ar… Skaityti toliau »
Manau, gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus trokšta laimės ir vengia kančios. Tam neturi įtakos nei socialinės sąlygos, nei išsilavinimas, nei ideologija. Iš pačių širdies gelmių mes tiesiog norime pilnatvės. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV Kas mums, šios Žemės gyventojams, suteikia didžiausią laimę? Jo Šventenybė sako, kad laimė –… Skaityti toliau »
„Pranašas” – tarsi gyvenimiškų patarimų lobynas – dvasiškai pakylėjo ir nuramino milijonus pasaulio žmonių. Be daugelio kitų dalykų „Pranaše” kalbama apie meilę ir vedybas, džiaugsmą ir liūdesį, protą ir aistrą, gėrį ir blogį, kasdien reikalingus ir kupinus išminties žodžius.
„Jei nemokame perkelti praktikos į miegą, jei kiekvieną naktį nugrimztame į nežinią, tai kokia tikimybė, kad išliksime sąmoningi, kai ateis mirtis?” – klausia Tenzinas Vangjalas Rinpočė. „Pažvelkite į patyrimą sapne, kad pažintumėte, kaip sukaustys baimė mirties akimirką. Pažvelkite į patyrimą miego metu, kad susivoktumėte, ar iš tiesų esate pabudę.” Šioje knygoje pateikiami išsamūs Sapnų… Skaityti toliau »
1 laiškas ŽMOGAUS MISIJA Rinkis gyvenimą, kupiną gražių, nuoširdžių jausmų. Gyvenimą, kupiną išminties, supratingumo, atjautos. Kam to reikia? Naujam tavo žingsniui. Nemokėdama suvaldyti situacijos, tu negali gauti naujų žinių. Viskas, ką žmogus gali ir turi žinoti, yra skirta jo gerovei. Todėl, kad ir pamažu, bet tvirtai keisk gyvenimo poziciją. Nuolat žvelk į savo… Skaityti toliau »
Knyga „Fortūna ant medžio“ yra legendų ir filosofinių alegorijų rinkinys iš Baltasaro Graciano romano „Kritikonas“, apie žmogaus kelią nuo jaunystės iki mirties žmonių visuomenėje. Knyga pavadinta pagal romano 2-oje dalyje 6 skirsnyje esančią legendą. Baltasaras Gracianas gimė ir gyveno Ispanijoje (krikštytas 1601 m.), jį auklėjo dėdė kapelionas iš Toledo. Jėzuitų kolegijoje gavęs pradinį pasirengimą,… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #3“. Ši knyga yra archyvinis rinkinys, skirtas papildyti du išleistus “Filognozijos pradmenų“ tomus, kuriame paaiškinami ir detaliau atskleidžiami pagrindiniai klausimai, leidžiama susipažinti su pagrindinių idėjų raida, įveda pagrindiniuose tomuose nenagrinėtų temų.
Serija: „Filognozijos pradmenys #2“. Antrame Filognozijos pradmenų tome, išplečiamos pirmojo tomo temos, pagilinama filognozijos sąvoka, išryškinamos pagrindinės kryptys, atskleidžiant autoriaus sątvarologijos bei substratologijos pagrindines prielaidas, bei pagrindinius žmogaus bei tikrovės pažinimo organizavimo principus.
Serija: „Filognozijos pradmenys #1“. Filognozija yra bandymas nauju žvilgsniu pažiūrėti į svarbiausias religijos, filosofijos ir mokslo temas, siekiant atskleisti pamatinę žmogaus struktūrą ir kaip ji apibrėžia tai, kas yra žmogus šioje realybėje. Filognozija yra pažinimo metodas, kurio tikslas atverti ieškantiems tiesos naujus kelius, parodant iki šiol nematytas pasaulio aiškinimo galimybes. Taip pat atskleidžiama naujausių sąmonės… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #4“. Knygoje populiariai pristatoma nauja sąmonės ir žmogaus teorija, pratęsiant ankstesnių tomų filognozijos idėjas. Remiamasi filosofijos ir civilizacijos istorija, F. Nietzsches ir A. Šliogerio filosofijų įžvalgomis bei autoriaus autentiška patirtimi, formuluojant bazinę žinių struktūrą, reikalingą susikurti teisingą gyvenimo projektą, pagrįstą naujausia situacija planetoje.
Serija: „Filognozijos pradmenys #5“. “Gyvybės magija“ yra penktas “Filognozijos pradmenų“ projekto tomas, kuriame pateikiama gyvybės samprata, religijos, filosofijos ir mokslo kontekste, atgaivinant senąjį modelį, kurį bandė ištrinti pozityvistai ir scientistai, kurie šiuo metu aptarnauja technologinės metafizikos transhumanizmo ir posthumanizmo projektą. Aptariama tradicinė Atėnietiškos krypties metafizika, jos ryšiai su žydiškos tradicijos religiniu, krikščionišku gnosticizmu. Remiantis šios… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #6“. Nauja knyga, kuri pasirodžiusi šiais metais, kurios tikslas – pratęsti trasnhumanizmo temas, nagrinėtas ankstesniuose “Filognozijos pradmenų“ tomuose. “Ateities istorijos“ pagrindinė tema – filognozijos istorinių perspektyvų numatymas, siekiant kad ši sistema taptų pereinamuoju etapu prie auštesnio lygio mokslo, kaip filosofija buvo klasikinio mokslo priešaušris. Šiuo tikslu bandome suprasti mokslo istorijos pagrindinius dėsningumus… Skaityti toliau »
Knygoje supažindinama su telepatijos bei kognityvinės empatijos metodais, kurie bendrai vadinami mintirega. Tai nauja sąvoka, naudojama slaptame psichožvalgybos moksle, kuris naudojamas psichologinėse spec. tarnybų operacijose. Knyga taip pat rekomenduojama, psichotronikos bei gaujinio pjudymo aukoms, kurie kenčia terorą bei persekiojimą, nori turėti bendrą situacijos supratimą ir susipažinti su kovos būdais.
Serija: „Filognozijos pradmenys #7“. Knygoje pateikiamas filosofinis civilizacijos pagrindų apmąstymas, išskiriant tris kertinius principus pagal tai, kokia yra pagrindinė sąmonės forma. Pirmapradė sąmonė kuria bazinį sąlyčio su tikrove variantą, kuriame vyrauja paprasti socialumo, technikos ir kultūros vaizdiniai; kultūrinė sąmonė yra silpnoji civilizacijos forma, kuri neturi išvystytų pažinimo galimybių, reikalingų galingų technologijų atsiradimui; ir mokslinė sąmonė… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #8“. Knygoje pateikiama fundamentaliosios ontologijos sistema, kurios pagrindu bandoma analizuoti lietuvių tautos metafizinę istoriją iš asmeninės ir visuotinės perspektyvos. Aiškinamos psichologinės civilizacijos formavimo struktūros, istorijos formavimo institucijų metodikos, kurios naudojamos tiek globalinio projekto, tiek vietinės, tautinės jo variacijos kūrimui. Šios knygos tikslas – išaiškinti kaip turi būti derinamas laikinas žmogaus gyvenimas ir… Skaityti toliau »
“Sievos teorija“ yra Filognozijos pradmenų projekto dalis, kuriame bandoma apžvelgti visų santykio su realybe modelių logiką istoriniu ir neistoriniu požiūriu. Bandoma paaiškinti kokios žmogaus galymybės pažinti pasaulį, kuriame jis gyvena ir save, siekiant įminti gyvenimo paslaptį. Kokia civlizacija palankiausia gyvybinio proceso klestėjimui, ir kiek tame svarbus tiesos turėjimas. Pavyzdžiui, mitologija arba magija tikrovėje orientavosi labai… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #9“. Pagrindinė knygos tema – Vakarų civilizacijos metafizinių pagrindų analizė, kurios tikslas – sukurti fundamentalų modelį, apimantį šiapusinio ir anapusinio pasaulio dėmenis, įkūnijamus planetinės istorijos ir mitologijos konstruktų. Teigiama, kad civilizacija vystosi pagal G. Hegelio tezės, antitezės ir sintezės principą, ir pažengusioje, antitezės, pakopoje renkamasi tarp šio pasaulio ir metafizikos, o aukščiausia… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #10“. Knygoje pateikiama fundamentaliosios ontologijos struktūros apžvalga, naudojant fenomenologinę ir metafizinę prieigą. Remiantis A. Šliogerio ir F. Nietzsche‘ės filosofiniais apmąstymais, išskiriama egzistencinė ir gyvybės perspektyva, kuriose atsispindi dvi ontologinės projekcijos, metafizikoje sukuriant į žmogų orientuotą filosofiją, jį padarant teoriniu orientyru ir centru. Šiame kontekste aptariama autoriaus metafizinės būsenos sandara, išreiškiama devynių vartų… Skaityti toliau »
Serija: „Filognozijos pradmenys #11“. Vienuoliktame „Filognozijos pradmenų“ tome dėmesio centre yra žmogaus klausimas, sprendžiamas nauju, filognozijos metodu, bandant mąstyti iš metafizinės, trečio asmens perspektyvos, kuris turi parodyti, kas jis yra pasižiūrėjus į jo visumą „iš anapus“. Atskleidžiami metafiziniai žmogaus ir transcendentinio pasaulio dėmenys, siekiama apmąstyti koks jo likimas iki ir po mirties, kokia gyvenimo prasmė… Skaityti toliau »
Tikrumas, susitaikymas su netobulu savimi priartina prie minties, kad tu gali būti pakankamas toks, koks esi. Išmokime priimti savo širdies gyvenimą ir gerbti kitų širdies gyvenimus. Ieškokime ne to, kas mus skaldo, – ieškokime to, kas sieja, ir tieskime tiltus. „Ramybės teologijoje” rašoma apie vidinį asmens augimą ir ramybę šiame kelyje, apie tai,… Skaityti toliau »