Temos Archyvai: Poezija

Vaclovas Areima — Balsas iš tamsos

“Balsas iš tamsos” yra eiliuota knyga apie aklumą ir akluosius. Tuo jinai ir skiriasi nuo ta pačia tematika išleistų korinių. Tai – penkioliktoji autoriaus knyga ir aštuntasis eilėraščių rinkinys.

Ovidijus — Herojų laiškai

Ovidijaus veikalas Herojų laiškai (Heroides) – vienas mįslingiausių poeto kūrinių, iki šiol keliantis daug diskusijų ir paliekantis daug neatsakytų klausimų. Herojų laiškuose remiamasi įvairiais graikų ir romėnų literatūros kūriniais, tačiau pagrindinis Ovidijaus šaltinis yra mitas, kurį jis ne perpasakoja, o interpretuoja, kurdamas meilės istorijas, įvilktas į literatūrinio laiško formą, ryškindamas dramatišką moterų jausmų pasaulį. Ovidijaus… Skaityti toliau »

Albert Camus — Kaligula. Teisieji

Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) embleminės dramos „Kaligula“ ir „Teisieji“ – ryški jo kūrybos visumos, tarsi architektūrinio statinio, dalis. Perfrazuojant žinomą autoriaus posakį apie filosofijos ir romano sąsają, galima tarti: jeigu nori būti filosofas, rašyk dramas. Abiejų kūrinių siužetai istoriniai, tačiau būtų netikslu jas laikyti tradicinėmis istorinėmis dramomis. Rašytojui labiausiai rūpėjo sutelkta… Skaityti toliau »

Antanas A. Jonynas — Kambarys

„Kambarys“ – naujausių poeto Antano A. Jonyno (g. 1953) eilėraščių rinkinys. Kai Antanas A. Jonynas ištarė savo būsimo poezijos rinkinio pavadinimą – „Kambarys“, pagalvojau, kad paprasčiau lyg ir nebėra kaip pasakyti, nebėra ką ir sutrumpinti. Kad šio poeto eilėraščiai asketiškėja, matyti. Bet asketiškėja ypatingu būdu – aristokratiškėdami, lyg rasdami vietą tarp Henriko Radausko ir Kazio… Skaityti toliau »

Vida Kazragytė — Mažųjų vaidinimai. Literatūriniai tekstai ir komentarai

Vaikystėje nepaprastai mėgau įsivaizduoti ir persikūnyti, vaidinti. Bet juk tai mėgsta visi! Būsiu laiminga, jei ši knyga padės įgyvendinti mažųjų norus vaidinti ir kurti. Ir ne bet kaip, o gražiai, jautriai, išmintingai. Galbūt tai yra būdas išsaugoti svajonių ilgesį visą gyvenimą. Vida Kazragytė Mažųjų vaidinimai – tai knyga tėvams, priešmokyklinių grupių pedagogams, pirmokų ir antrokų… Skaityti toliau »

Alma Karosaitė — Vėjo vaikas

Almos Karosaitės eilėraščių rinkinį „Vėjo Vaikas“ sudaro 24 šmaikštūs šešiaeiliai, kuriuos lengva įsiminti. Autorė-tikslaus rimo ir sklandaus ritmo šalininkė, su pagarba žiūrinti į tradicinę eiliavimo formą bei lietuvių tautosaką. Tačiau knygelės adresatas-XXI amžiaus vaikas, kuris visur jaučia naujo vėjo dvelksmą, pats yra drąsus, energingas ir turintis sveiko humoro jausmą.

Doloresa Kazragytė — Ramybės nerimas

„Ramybės nerimas“ – šeštoji aktorės Doloresos Kazragytės autobiografinių esė knyga. Apie laukiančius Anapus ir esančius šalia, apie gyvenimą teatre ir teatrą gyvenime, apie Dievą, meilę, mirtį – be patoso, nemoralizuojant, su šviesia išmintimi, leidžiančia pro mažą kaimo trobos langelį pamatyti visą pasaulį. *** Nesu rašytoja (tūkstantį kartų sakiau), rašau, ką pasiūlo gyvenimas, ką… Skaityti toliau »

Antanas Škėma — Žingsniai ir laiptai

Dvidešimt pirmoji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Antano Škėmos (1910–1961) kūryba Lietuvos skaitytojams ilgai buvo sunkiai prieinama – 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, visos jo knygos išleistos ten. Dabar Škėma įrašytas į mūsų literatūros istoriją kaip egzistencinių būsenų reiškėjas ir drąsus novatorius, jis laikomas vienu iš kelių lietuvių autorių, vertų tarptautinio… Skaityti toliau »

Judita Vaičiūnaitė — Kristalas

Serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ 20-oji knyga. Judita Vaičiūnaitė (1937–2001) rašė originalią poeziją daugiau kaip keturis dešimtmečius. Šioje rinktinėje publikuojama per pusantro šimto eilėraščių, iš kurių du trečdalius poetė buvo įtraukusi į savo sudarytas rinktines. Atspindima kūrybos raida ir svarbiausi motyvai.

Bernardas Brazdžionis — Protėvių dvasia

Lietuvių literatūros klasiko Bernardo Brazdžionio poezijos rinktinė, sudaryta remiantis paties poeto parengta rinktine „Poezijos pilnatis“. Lietuvių literatūros lobyno serijai parinkti būdingiausi B. Brazdžionio kūriniai iš šešiolikos eilėraščių rinkinių, tarp jų – ir pomirtinio rinkinio „Kas šviečia virš galaktikų visų“.

Vanda Juknaitė — Ponios Alisos gimtadienis

Šios knygos autorę plačiai išgarsino proza, esė, originalūs pokalbiai. 2008 m. už „santūrų humanizmą ir literatūros lauko išplėtimą“ jai paskirta Nacionalinė premija. V. Juknaitę traukia ir dramos žanras. Knygoje spausdinamos dvi pjesės. Tragikomedijoje „Ponios Alisos gimtadienis“ ji prabyla nauja kalba. Senukai, švenčiantys gimimo dieną, gauna pakvietimą į savanoriškos mirties kliniką. Tragikomiškos situacijos, į kurias… Skaityti toliau »

Jonas Strielkūnas — Lyrika. I tomas

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Strielkūno (g. 1939) dvitomė lyrikos rinktinė aprėpia geriausius jo eilėraščius, spausdintus visuose lig šiol išėjusiuose rinkiniuose. Šioje sukaktuvinėje rinktinėje pirmą kartą atkuriama eilėraščių parašymo chronologija.  Pirmame tome vyrauja 1956–1989 m. kūryba.

Jonas Strielkūnas — Lyrika. II tomas

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Strielkūno (g. 1939) dvitomė lyrikos rinktinė aprėpia geriausius jo eilėraščius, spausdintus visuose lig šiol išėjusiuose rinkiniuose. Šioje sukaktuvinėje rinktinėje pirmą kartą atkuriama eilėraščių parašymo chronologija.  Pirmame tome vyrauja 1990–2003 m. kūryba.

Sigitas Parulskis — Pagyvenusio vyro pagundos

Tai naujų Sigito Parulskio – Nacionalinės premijos laureato, poeto, prozininko, dramaturgo, eseisto – eilėraščių, komponuojamų su jo paties darytomis fotografijomis, rinkinys. Nauja ketvirtojo poezijos rinkinio forma liudija naują eilių skambesį ir naujas idėjas. Siekdamas išmėginti įvairius rašymo metodus, eilėraštį jungdamas su fotografija, kūrybiniame lygmenyje eksperimentuodamas įvairiomis temomis, poezijoje Sigitas Parulskis išlaiko ironišką, savitą filosofišką poziciją.… Skaityti toliau »

Liūnė Sutema — Sugrįžau

JAV gyvenančios poetės Liūnės Sutemos (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė, g. 1927) kūrybos rinktinė. Poetė ją sudarė iš rinkinių „Tebūnie tarytum pasakoj“ (1962), „Nebėra nieko svetimo“ (1962), „Bevardė sala“ (1965), „Badmetis“ (1972), „Vendeta“ (1981), „Graftti“ (1993), „Tebūnie“ (2006) ir naujausių eilėraščių „Po Tebūnie“. „Mano kūrybos procesas nenusakomas. Aš tarsi girdžiu man sakomus žodžius, tada galvoju, nešioju juos… Skaityti toliau »