Paulina Žemgulytė — Rugsėji, šermukšnio uoga
P. Žemgulytės eilėraščiai dažniausiai elegiški verlibrai, kuriuose kalbama apie žemės ir žmogaus ryšį, prisimenama Žemaitijos istorija, išsakomas švarumo, kantrybės ilgesys, noras užjausti.
Temos Archyvai: Poezija
Valdemaras Kukulas — Vėjo birbynė
Eilėraštukai vaikams
Alis Balbierius — Giedančios upės
Jauniesiems skaitytojams skirti eilėraščiai, pasižymintys būties harmonijos, gamtos grožio pajūčiu.
Salomėja Nėris — Eglė žalčių karalienė
Viena gražiausių lietuvių liaudies pasakų perpasakota Salomėjos Nėries
Salomėja Nėris — Anksti rytą
Šiame leidinyje pateikiamas pluoštas S. Nėries eilėraščių iš įvairių metų rinkinių.
Leonardas Gutauskas — Paukščių takas
Leonardui Gutauskui eilėraštis yra tartum mažytė akvarelė, pieštuku apmestas eskizas, kompozicijos fragmentas, fiksuojantis šios akimirkos vaizdinius, kurie tuoj pat ištirps. Eilėraščio aš stovi kaip stebėtojas eilėraščio gelmės, kaitos ir stebuklo pakraštyje, kur viskas vyksta savaime: žvaigždė šiurena beržyne lapus, prieblandoj bitužė vaikiškai verkia, sningant lapinas auksinis loja ant gedulingos jotvingių delčios… Kone kiekviena eilėraščio eilutė… Skaityti toliau »
Sigitas Poškus — Nebaigta pasaka
Lingvistiniai eksperimentai daugiausia lemia S.Poškaus eilėraščių knygos Nebaigta pasaka originalumą. Bet ne vien jie. Patrauklus, nepanašus į jokį kitą vaikų poezijos herojų, tikra individualybė yra šio rinkinio lyrinis subjektas Mikutis. Savitas eilėraščio modelis: visų pirma į akis krinta grafinis vaizdas – vertikalia linija perrėžę jį pusiau, turėtume dvi simetriškas dalis; ne mažiau svarbi ir intonacinė… Skaityti toliau »
Balys Sruoga — Giesmė apie Gediminą
Šiame lietuvių literatūros klasiko rinkinyje „Giesmė apie Gediminą”, „Aitvaras teisėjas”, „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus”, „Užgavėnės bendrabutyje ties kreivuoju tiltu”. Taip pat eilėraščiai ir straipsniai.
Juozas Erlickas — Bilietas iš dangaus, arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu
Bilietas iš dangaus – taip vadinasi 1990 m. pasirodžiusi pirmoji Juozo Erlicko knyga vaikams. Turbūt nebus per drąsu teigti, kad ši knyga – brandžiausias debiutas lietuvių vaikų poezijoje per visą jos istoriją. Nieko stebėtino – į vaikų literatūrą J. Erlickas atėjo su nemaža rašytojo patirtimi: kaip savitas humoristas, suaugusių skaitytojų simpatijas jau pelnęs knygomis Kodėl?,… Skaityti toliau »
Judita Vaičiūnaitė — Poezija
Šiame leidinyje spausdinamas pluoštas šiuolaikinės lietuvių poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių iš įvairių rinkinių.
Kristijonas Donelaitis — Metai
Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765-1775 m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas… Skaityti toliau »
Sigitas Geda — Baltoji varnelė
Eilėraščių knyga vaikams ir ne tik vaikams. Daugiau nei 10 joje išspausdintų eilėraščių jau tapę visų žinomomis ir pamėgtomis dainomis: „Pingvinų dainelė“, „Vakaras prie televizoriaus“, „Senos mašinos“, „Vakaro prašymas“, „Vaikai po lelijom“ ir kt. Jas dainuoja vaikų ir jaunimo ansambliai, žinomiausi Lietuvos bardai. Būtent šios knygos „herojė“ Baltoji Varnelė, „gimusi“ prieš 15 metų tapo simboliu… Skaityti toliau »
Juozas Erlickas — Bobutė iš Paryžiaus
Eilėraščių rinkinys. 100 giesmelių. Geriausia 1995 metų knyga vaikams ir paaugliams
Maironis — Pavasario balsai
„Pavasario balsuose”, pirmą kartą išleistuose 1895m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo.… Skaityti toliau »
Adomas Mickevičius — Gražina. Konradas Valenrodas
Didžiausią išliekamąją vertę turi Adomo Mickevičiaus epinė poezija. Tai visų pirma šiame leidinyje pateikiamos istorinės poemos „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“. Jų herojai — stiprios, valingos ir šviesios asmenybės, kurioms svarbiau už viską yra pareiga tėvynei.
Adomas Mickevičius – Gražina (Mokinio skaitiniai)
Šiame „Mokinio skaitinių” leidinyje spausdinama romantinė A. Mickevičiaus poema „Gražina”. Poemoje A. Mickevičius pabrėžia ir išorinį, ir vidinį Naugarduko kunigaikščio žmonos Gražinos grožį, jos įsisąmonintą pareigą Tėvynei, narsą, ryžtą, siekį kovoti ne dėl naujų žemių, bet dėl savųjų nuo amžių amžinųjų, ne dėl svečių šalių turtų, bet dėl laisvės.
Kazys Binkis — Moderniškas pavasaris
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX a. #2“. 23 – oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Kazys Binkis (1893-1942) – pomaironinės kartos poetas, lietuviškojo avangardizmo pradininkas. Jo kūrybos rinktinėje publikuojamas novatoriškas rinkinys „100 pavasarių“ ir kiti eilėraščiai, humoristinė ir satyrinė poezija. Čia ir „Atžalynas“ – populiari drama apie moksleivių gyvenimą, moderni drama „Generalinė repeticija“.… Skaityti toliau »
Arvydas Palevičius & Gintaras Patackas — Širdies aikštėj jų kenotafas
„Širdies aikštėj jų kenotafas“ – tai prisiminimų, nostalgijos ir pasididžiavimo knyga, skirta tapytojo Arvydo Palevičiaus ir poeto Gintaro Patacko bendrų draugų atminimui įamžinti. Knygoje tapybos darbų ir poezijos simbiozė taikliai, aistringai ir dažnai su humoru piešia mums tikrąjį vyriškos draugystės sakralumą.
Emilija Liegutė — Akmuo pražydo
Trečia žinomos prozininkės ir vaikų rašytojos lyrikos knyga. Artumas su gamta nuteikia apmąstymams apie begalinį gyvybės veržlumą ir žmogaus laikinumą. Peržvelgiami svarbesni gyvenimo momentai, meilė, istorinių įvykių atgarsiai. Stiprios moters laikysenai nesvetimos ir valiūkiškos, ironiškos intonacijos. Eilėraštis „Aš – vieversys“ parašytas dzūkų tarme.
Ramutė Skučaitė — Ant skilusio akmens
Serijos „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai“ penkioliktoji knyga. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės rinktinių eilėraščių knygoje atsiskleidžia jos kūrybos kelias nuo 1965 metų iki šių dienų. Tai gražios kalbos, melodinga poezija, išreiškianti būties praeinamumą, tyliai tvirtinanti humanizmą ir gėrį. Stiprėjantis išgyvenimų dramatizmas yra matoma raidos kryptis.