Temos Archyvai: Poezija

Vincas Kudirka — Laisvos valandos. Satyros

Poezijos rinktinė: eilėraščiai, stambiųjų poetinių vertimų fragmentai, satyros. Lyrinių kūrinių V.Kudirka yra nedaug parašęs: 10 originalių eilėraščių, keliolika pagal svetimus pavyzdžius parašytų pasakėčių ir keletas verstinių eilėraščių. Iš jų susidarė rinkinėlis „Laisvos valandos” (1899). Pats rinkinio pavadinimas lyg sako, kad eilėraščiai parašyti laisvalaikiu, tarp kitų didesnių darbų. Tačiau tie negausūs eilėraščiai V.Kudirkos darbuose ir kūryboje… Skaityti toliau »

Inga Janiulytė — +4

Skaitydamas šios jaunos, bet nemažai vilčių teikiančios autorės tekstus atidus skaitytojas, be abejo, netruks pastebėti sąsajas su antikos laikų žodine kūryba. Ypatingai su jos mažosiomis formomis – mįslėmis, patarlėmis ir priežodžiais. Ir nors mįslių knygelėje užduodama ne itin daug, tačiau teiginys, skelbiantis, jog trumpumas yra išminties motina, poetei tikrų tikriausiai žinomas. O tai ne tik… Skaityti toliau »

Jonas Mačiukevičius — Ką gyvenimas skyrė

Jonas Mačiukevičius yra išleidęs ne vieną poezijos knygą. Nuoširdūs, atviri, kartais skausmingi eilėraščiai visada buvo mėgiami skaitytojų, rašomi į užrašų knygutes, deklamuojami įvairiausiose auditorijose. Šiai knygai poetas parinko pačius „dienoraštiškiausius“ eilėraščius, kurie patrauks dėmesį ir vyresniojo amžiaus skaitytojų dėmesį, jiems neliks abejingi ir jaunimas.

Dionizas Poška — Mužikas žemaičių ir Lietuvos

Poema „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ parašyta sekant nežinomo lenkų rašytojo poema „Lenkų valstietis“  („Chłop polski“). Tai nėra vertimas. Pakeista kūrinio forma, gerokai papildytas turinys, todėl literatūrologai šį kūrinį vadina originaliu. Pirmą kartą, šiek tiek pakeitus poemos turinį, ji buvo išspausdinta 1886 m. pirmajame „Aušros“ numeryje.

Linas Kontrimas — Šito gyvenimo galas

Tekstų autorius Linas Kontrimas – nėra naujokas poezijoje. Darbai spausdinti „Šiaurės Atėnuose”, „Literatūroje ir mene”, „Metuose”, almanachuose. „Šito gyvenimo galas” yra viena tema sujungtų ir vienu ypu skaitomų eilėraščių gūsis apie tai, kas kiekvieno iš mūsų gyvenimuose neišvengiamai pasibaigs: akimirkos, būsenos, laikas. 

Algimantas Rusteika — Užtemdytas kraštas

Ar skaitmeninis pasaulis suteikia kūrybai laisvę, ar sukuria chaosą? Ar lėta ir pelno siekianti leidyba, kur viskas hierarchiška ir išoriškai reglamentuota, nedusina poezijos gyvybės? Ar popierinė poezija išliks? Ne, atsako autorius. Ateitis priklauso internetui. Intertneto svetainė kaip nuolat rašoma knyga. Kūrinys, pasiekiamas skaitytojui per minutę po to, kai bus užbaigtas. Publikuot ir skaityt čia ir… Skaityti toliau »

Indrė Valantinaitė — Pasakos apie meilę ir kitus žvėris

„Poetė sąmoningai renkasi sunkiausią kelią: asmeninius atsivėrimus atsveria mitologinėmis nuorodomis bei figūromis, pasakų bei legendų motyvais. Įstabios metaforų inkrustacijos čia įžeminamos prozinio kalbėjimo gaidomis, teksto lyrizmą išverčiant ne į dainingų posmų, o į baugių kinematografinių vaizdų seką“ – knygos redaktorius Rolandas Rastauskas.„Nieko nėra svaigiau nei skaityti talentingos poetės išrašytą autentišką ir todėl unikalią meilės istoriją“… Skaityti toliau »

Irena Barvydė Metrikienė — Gyvenimo gėlė

„Gyvenimo gėlė” – mistinės novelės gimusios iš sapnų ir tikrovės. Anapusinis „Aš” gali būti puikus draugas, padedantis gyventi ir pats besimokantis iš to „Aš”, kuris yra žmogus… Negimusio žmogaus gyvenimas; tamsoje radusio meilę tikrovė… ekstrasensinių savybių atspindys, pragaro valdovo žmogiškoji buitis  yra gyvo žmogaus anapusinio gyvenimo patirtys. Tas žmogus kol kas esu… aš… Eilės, ritmas,… Skaityti toliau »

Antanas Baranauskas — Anykščių šilelis

Lietuvių literatūros klasika. Antano Baranausko romantinė poema „Anykščių šilelis“ (1858–1859 m.), kurioje apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas jo laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Pirmą kartą išleista 1860 m. (pirmasis atskiras leidimas – 1905 m.).

Janina Survilaitė — Smėlio krikštai

Janinos Survilaitės eilėraščių ciklai „Smėlio krikštai” – tai meilės savo savo tėvynei išpažinimas. Šis jausmas ypač skausmingas poetei, gyvenančiai toli nuo namų nuo pradžios. Alpių mįslingumas ir grožis tik dar labiau pagilina Lietuvos ilgesį, atgaivina istorinę atmintį bei prisiminimus apie tuos, kurie ilsisi gimtojoje žemėje.

Sud Erika Drungyte – — Pavasaris bus kaip visuomet. Šiuolaikinės latvių poezijos antologija

Šešiolikos latvių poetų rinktinių eilėraščių knyga atspindi dabartinę latvių poezijos padėtį, skirtingus braižus bei tendencijas. Spausdinami Nepriklausomybės laikotarpio eilėraščiai. Iš latvių kalbos išvertė, antologiją sudarė bei žinias apie autorius parašė poetė, literatūrologė Erika Drungytė. „Kai buvau maža mergaitė, žavėjausi, kad mano diedukas Leonas Drungys prenumeruoja ir skaito latvišką spaudą. Jo tėviškė – Židikai, ten… Skaityti toliau »

Džajadeva — Gytagovinda

Džajadevos draminė lyrinė poema (Apgiedotasis Govinda), parašyta XIII a. pradžioje Rytų Indijoje, Orisoje, yra unikalus devocionalios sanskrito literatūros kūrinys, tapęs vienu svarbiausių viduramžių ir šiuolaikinio vaišnavizmo įkvėpimo šaltinių. Poemoje vaizduojami dievo Krišnos meilės žaidimai su piemenaite Radha pavasarį Jamunos upės pakrantėje. Šis tantrine devocionalumo (bhakti) dvasia sukurtas kūrinys atskleidžia meilės jausmų įvairovę ir yra kupinas… Skaityti toliau »

Marius Ivaškevičius — Išvarymas

Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Išvarymas” pasakoja apie lietuvių ir kitų imigrantų tapatybės paieškas Londone, sukurta autoriaus šiame mieste rinktų autentiškų istorijų pagrindu. Pagal ją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2011-ųjų pabaigoje pastatytas to paties pavadinimo režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis, kuris iškart po premjeros buvo tituluotas didžiausiu pastarojo dešimtmečio teatro įvykiu.

Doloresa Kazragytė — Raudoni sandaliukai

„Raudoni sandaliukai“ – septintoji Doloresos Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktorės žvilgsnis į save, dviejų esybių – senstančio kūno ir senatvę neigiančios sielos, gyvenimo patirties įsitvėrusio proto ir vilties ieškančios širdies dialogas. Apie ką autorė kalba su savimi ir skaitytoju? Apie mažus kasdienybės stebuklus, susitikimus su Lietuvos miestų ir miestelių žmonėmis, grįžimą į… Skaityti toliau »