Islandija traukia ne tik įspūdinga gamta – kalnais, fjordais, kriokliais, ugnikalniais ir ledynais, ji taip pat yra įdomi savo istorija, kultūra ir gausia, įvairiažanre senąja bei naująja literatūra. Senoji islandų literatūra – viena savičiausių ir turtingiausių viduramžių Europos raštijos tradicijų, didžiąją jos dalį sudaro sagos. Islandų kalbos žodis saga kilęs iš veiksmažodžio segja – „sakyti,… Skaityti toliau »
Eilėraščiai
Žemaitijos rašytojų bendrijos narių poezijos ir prozos knyga „Žemaitija. Užrašytos mintys“ yra skirta kompozitoriaus, dailininko, kultūros veikėjo Mykolo Konstantino Čiurlionio (1875–1911) 150-osioms gimimo metinėms. Knygoje sudėti ne tik M. K. Čiurlioniui dedikuoti, bet ir kitos tematikos kūriniai, kurie atspindi meilę savo kraštui, žmogui, paliečia visais laikais aktualius egzistencinius klausimus.
Romantinė poema Anykščių šilelis (parašyta 1858–59, išspausdinta 1860–61 Jurkšto Smalaūsio slapyvardžiu L. Ivinskio kalendoriuose), parašyta silabine eilėdara. Joje apdainuojama gimtojo krašto gamta, Anykščių šilelio istorija siejama su Lietuvos likimo tema, senovė kontrastiškai gretinama su dabartimi, pabrėžiamas dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys.
Pirmosios Ievos Gudmonaitės knygos varomoji jėga – išgyvenimai, radęsi atsiskiriant nuo tėvų namų, bandant kurti savuosius. Tokia problema, visų pirma, turėtų paliesti jauną žmogų, intriguoti, skatinti pasitikrinti savąsias patirtis, nustebti ir tuoj pat užmiršti, vėl nustebti… Kasdienybės atradimai tik jauno žmogaus gyvenime nebūna kasdieniški, per mažai reikšmingi arba per daug nereikšmingi. Eilėraščiuose pulsuoja autentiškos autorės… Skaityti toliau »
X JAV lietuvių poezijos pavasaris 2025
„Kukučio baladės“ gimė sovietmečiu, kuris, perfrazuojant Marcelijų Martinaitį, buvo persmelktas visuotine, totalia cenzūra. Mitinės būtybės įkūnijimas mitopoetinėje erdvėje leido laisviau kalbėti Ezopo kalba. Atvirai paliesti temas, kurios sovietinės valdžios buvo cenzūruojamos, draudžiamos.
10 metų rašytas eilėraštis! Audio: https://www.youtube.com/watch?v=3GMf_gvOR4c
Almanachas
19-uoju Pilaitės poezijos pavasario almanachas
Eilėraščiai. Tai antroji autorės knyga.
Eilėraščiai
Lyrika
„Žinau, kad mano eilėraščiai patiks tiems žmonėms, kurie gyvena be odos. Tiems, kuriems Dievas neužaugino storos odos, nors jie kasdien šito prašo. Patiks tiems, kurie nesistengia paslėpti nuo savęs ir kitų, kad gyventi skauda, ir kurie žino, kad jie yra tiktai laikini. „Skausmas yra jausmas – jūsų jausmai yra jūsų dalis. Jeigu gėdijatės jausmų, slepiate… Skaityti toliau »
Dalia Jazukevičiūtė – viena iš nedaugelio šiandien rašančių „grynakraujų“ lyrikų. Jos poezijos rinktinė sudaryta iš knygų „Atsisveikinimai“ (1989, Zigmo Gėlės premija), „Traukinys Nr. 183“ (1991), „Imperijos moteris“ (2006, Salomėjos Nėries premija). Taip pat įtraukta keletas knygose nespausdintų naujų ir ankstesnių eilėraščių.
Knygą sudaro A. Miškinio eilėraščiai, rašyti stalininiuos lageriuos, poeto laiškai broliui iš jų. Antroje dalyje spausdinami A. Dambrausko, A. Genušio atsiminimai apie bendrus kalinimo metus. V. Jakelaičio apybraiža „Su Antanu Miškiniu Vičiūnuose, ir po to – poeto akademijos“ pasakoja apie nelengvą poeto dalią, eilėraščių likimą, jų parašymo aplinkybes.
Naujas poeto eilėraščių rinkinys. remdamasis kultūros ir civilizacijos vaizdais, autorius pilietiškai įprasmina dabartį, gilinasi į prieštaringą, dramatišką XX a. pabaigos žmogaus situaciją. Kūriniams būdinga lakoniška individualizuota poetinė kalba.
Tai esė rinktinė, tikrų istorijų ir autobiografinių pramanų knyga. Kartais ji absurdiška, bet informatyvi, sykiais elancholiška, bet juokinga. Autorius mąsto apie kultūrinį ir istorinį žmonijos paveldą, nemalonius netobulumo pasireiškimus. Jis siekia kažko pamokyti ir parodyti kai ką naujo, kitokio. Rašytojas Andrijus Liubka veda skaitytoją į žinomas ir nežinomas erdves, vietas, „kurios gali be tavęs gyventi,… Skaityti toliau »
Poezija
Lao Czi ir Don Men – tai du patriarchai, atradę save laiko tėkmėje. Tokia branda pasiekiama tik Kelyje. Nors Lao Czi ir Don Men priklauso skirtingoms epochoms, Dao tėkmėje jie sulydė laiką į vieną tašką. Šis taškas – tai akimirka, kada Žmogaus neuronų sistema, nepriklausomai nuo laiko ir vietos, nuo aplinkos ir priemonių, pasiekia… Skaityti toliau »