Anglų rašytojo H. R. Hagardo knyga „Karaliaus Saliamono kasyklos“ – nuotykių romanas. Intriguojantis siužetas nuo pirmų puslapių, kuriame vaizduojamos paieškos legendarinių karaliaus Sliamono aukso ir deimantų kasyklų, pagal afrikiečių padavimus buvusių kažkur neprieinamuose Afrikos klanuose.
Įtempto siužeto romane, prisotintame gausių realistinių detalių ir sugestyvaus psichologizmo, su skaitytoju susitinka „Čenslerio“ keleiviai ir jūreiviai didžiojo išmėginimo laiku, kai palengva nuskęsta jų laivas, kai vargais negalais persikelia ant plausto, o čia išgyvena nežmoniškas bado, troškulio, nežinomybės kančias. Autorius meistriškai veda savo herojus iki nužmogėjimo ribos, bet paskutinę valandėlę jų pasigaili.
Nuotykinis romanas
Skaitytoją pasiekia tikrai įdomus ir nuotykių kupinas romanas: autorius, propaguodamas XIX a. pabaigoje nuolat tobulinamą fonografą – šiuolaikinių grotuvų pirmtaką, – vaizduoja nuošalią Karpatų kalnų pilį, kur ir rutuliojasi visas veiksmas, – joje vyksta paslaptingi įvykiai, sujaudinę aplinkinius kaimiečius. Be gausybės nuotykių, Ž. Vernas dar sykį demonstruoja tikėjimą kūrybine žmogaus mintimi.
Kupiname nuotykių romane vaizduojama nelengva ir reikalaujanti daug jėgų bei narsos dviejų jaunuolių — Hadžinos ir Anri — meilė. Veiksmas vyksta 1829 metais kovojančioje už savo nepriklausomybę Graikijoje, kai Archipelago salyno jūrose labai išplinta piratai, kurie ne tik plėšia prekybos laivus, bet ir prekiauja vergais — graikais belaisviais. Abu jaunuoliai ir grumiasi su blogiu, kurį… Skaityti toliau »
Plačiame Restauracijos laikų prancūzų visuomenės fone pasakojama apie poeto Žano Robero, gydytojo Liudviko ir dailininko Petriuso likimus, jų romantiškas meilės istorijas.
Garsiausias vengrų literatūros klasiko Gezos Gardonio (1863-1922) istorinis nuotykių romanas. Romano veiksmo vieta – XVI a. Vengrija. Sunku patikėti, tačiau 1552m. rudenį vos 2000 vengrų apgina Egerio tvirtovę nuo 150 tūkstančių iki ausų ginkluotų turkų. Ir jaunesni,ir vyresni skaitytojai kviečiami išgyventi šiuos pašėlusius Vengrijos istorijos dešimtmečius kartu su pagrindiniu herojumi Gergejumi Bornemisa, kapitonu Ištvanu Dobu… Skaityti toliau »
Šiuo romanu autorius lieka ištikimas pamėgtam istoriniam žanrui. Romano centre – žymaus XVI a. skulptoriaus Benvenuto Čelinio gyvenimo epizodas karaliaus Pranciškaus I dvare. Čelinis padeda savo mokiniui Askanijui nugalėti įvairias kliūtis ir vesti mylimą merginą Kolombą.
Šiame romane A. Diuma vaizduoja XIV a. pab. – XV a. pr. Prancūziją, kai ją pavergti kėsinosi anglai. Karaliaus Karlio VI, didžiūnų praminto pamišėliu, o liaudies vadinto Numylėtiniu, asmeninė tragedija, jo žmonos gražuolės Izabelės meilės istorijos, besivaržančių dėl regentystės kunigaikščių intrigos, paprastų žmonių likimai – visa tai pateikiama istorinių įvykių, gyvai aprašomų kautynių fone.
Pagrindinis knygos herojus, paprastas kaimo kuprius Tibo, norėdamas viskuo pranokti kitus, pasiduoda velniui, ir įgyjęs antgamtiškos galios, ją panaudoja piktam. Žmonės šalinasi vilkolakio, sėjančio aplink save vien nelaimes, nekenčia ir bijo. Vieninteliais Tibo draugais ir pavaldiniais lieka vilkai.
„Grafienė de Monsoro“ – antrasis A. Diuma „Karalių trilogijos“ romanas. Meilė, dvaro intrigos, nepaprasti herojų nuotykiai čia pavaizduoti plačiame istoriniame fone. Beveik visi romano veikėjai paimti iš to meto memuarų bei kronikų.
„Grafienė de Monsoro“ – antrasis A. Diuma „Karalių trilogijos“ romanas. Meilė, dvaro intrigos, nepaprasti herojų nuotykiai čia pavaizduoti plačiame istoriniame fone. Beveik visi romano veikėjai paimti iš to meto memuarų bei kronikų.
Moras Jokajus – vengrų literatūros klasikas. Vienas iš stipriausių Jokajaus kūrinių – istorinis romanas „Akmeninė širdis”. Knygoje vaizduojami 1848 m. Vengrijos revoliucijos įvykiai. Geriausi romano puslapiai – Vienos apsupties, artilerijos ugnies į Peštą ir mūšių prie Budos paveikslai – yra kartu ir geriausi puslapiai visoje Jokajaus kūryboje.
Nuotykių romane „Pietų žvaigždė“ pasakojama apie jauno talentingo inžinieriaus mokslinę komandiruotę į Pietų Afriką, deimantų kasyklas. Įdomiai vaizduojama Kapo provincijos, kur vyksta veiksmas, mišrios sudėties gyventojų, kurių dauguma yra deimantų ieškotojai, buitis, tarpusavio santykiai, gerokai sąlygojami noro pralobti. Romano siužeto ašis – nepaprasto grožio deimanto istorija, glaudžiai susijusi su žmonių likimais, meile, laime. Kaip būdinga… Skaityti toliau »
Nuotykinis romanas apie indėnus.
Dar vienas autoriaus nuotykių romanas, kuriame pasakojama apie europiečio jaunuolio-žiauraus piratų nusikaltimo liudininko-nuotykius Misisipės žemupyje.
Egzotiškų kelionių, nuotykių mėgėjai patirs jaudinamų akimirkų drauge su apysakų herojais plaukdami Misisipe, medžiodami Afrikos miškuose, vydamiesi plėšikų laivą Ramiajame vandenyne.
Tai antroji ir savarankiška dilogijos dalis (pirmoji – „Geidulių valdovė“) apie Savojos kunigaikštiškųjų namų ir Ispanijos dvaro paslaptis. Panelė de Liuin, Savojos kunigaikščio meilužė, memuarų forma pasakoja apie dviejų Ispanijos karaliaus Karolio II žmonų, Marijos ir Luizos d’Orlean ir Anos fon Noiburg, sudėtingus likimus, romantiškus jų įsimylėjėlius.
Įvykių centre – vengrų revoliucionierių vado Žigo Tiorioko ir jo sūnaus Palio likimas. Jie, dramatiškų įvykių išskirti, susitinka tik po daugelio metų, patyrę daugybę nuotykių ir vargų.
Nuotykių romanas skirtas įvairaus amžiaus jaunimui. Nuotykių romanas, parašytas amerikiečio Džonstono Makkalio (Johnston McCulley) tapo ne tik nuotykių literatūros klasika, bet ir nemirtinga pasauline legenda ir herojišku ZORO kultu ištisoms kartoms… Beveik prieš du šimtmečius Kalifornijos platybėse klajojo paslaptingas juodasis raitelis su kauke. Vieniems jis buvo paskutinis niekšas, kitiems kilnus užtarėjas ir teisingumo viltis. Tai nesugaunamasis… Skaityti toliau »