U. Eco romano „Baudolinas“ veiksmas vyksta senais laikais. Pagrindinis veikėjas Baudolinas — paprastas, iš liaudies kilęs žmogus. Tai šmaikštus, mėgstąs nuotykius, lakios vaizduotės ir kartu blaivaus proto tipas, artimas riterių literatūros, Dž. Bokačo, F. Rablė, netgi XX a. rašytojo J. Hašeko personažams. Tad romane gausu komiškų, absurdiškų situacijų ir nuotykių ir drauge įžvelgiame savitus paties… Skaityti toliau »
nuotykiai, apysaka, jaunimui
Jaunimo literatūros klasiko Aleksandro Diuma (1802–1870) romane pasakojami jūreivio Edmono Danteso nuotykiai. Pasivadinęs grafu Montekristu, jis padeda skriaudžiamiems žmonėms ir negailestingai atkeršija savo nelaimių kaltininkams. Tai intriguojanti istorija apie skriaudą, neteisybę ir kerštą, atskleidžianti XIX a. Prancūzijos skirtingų visuomenės sluoksnių gyvenimą. Joje – spalvingi charakteriai, stiprios aistros.
Iš patrankos iššautu sviediniu herojai skrenda lankyti Mėnulio. Spėkit, iš kokio pusiasalio išskrido? Ogi iš to paties, iš kurio 1969 iš tikrųjų amerikiečiai išskrido, – Floridos. Knyga papildyta originaliomis iliustracijomis.
Arba Dar po dešimties metų : („Trijų muškietininkų” ir „Po dvidešimties metų” tęsinys). Knygoje rašytojas toliau pasakoja serijos „Drąsiųjų keliai“ kupiną pavojų drąsiųjų muškietininkų istoriją, išjuokia savanaudiškus didikų kivirčus.
Rusų rašytojo romane pasakojama apie drąsų tarybinį žvalgą Maksimą Isajevą, dirbantį Himlerio vyriausiojoje būstinėje. Skaitytoją patraukia įtemptas siužetas, ryškūs veikėjų charakteriai bei sodri literatūrinė kalba.
Henris Raideris Hagardas (Henry Rider Haggard 1856-1925) – daugelio šalių skaitytojams gerai žinomų istorinių ir nuotykių romanų autorius. Romane „Montesumos duktė” pasakojama apie gražiąją Otomę, actekų imperatoriaus įpėdinę, pamilusią anglą Tomą Vingfildą, kuris sujungė savo likimą su tauta, kovojančia prieš ispanų konkistadorus. Romano veiksmas vyksta XVI a. pradžioje.
Pačiame Karakumų pakraštyje, netoli mėlynuojančių Kopetdago priekalnių, šlovingame Šechrislamo mieste, žinomame savo plačiomis aikštėmis, visomis vaivorykštės varsomis saulėje tviskančiomis mečetėmis, smailiais minaretais ir dantytais citadelių bokštais, kyšančiais virš pavėsingų platanų, skambiabalsiame metalo meistrų kvartale gyveno įžymus metalo kalėjas ir sidabro lydytojas Muchamedas ibn Machmudas. Jis išgarsino savo giminę ne vien namų apyvokos reikmenimis. Nisos centurionai,… Skaityti toliau »
Prancūzų keliautojo A. Burdano knyga — tai įdomus pasakojimas apie plaukiojimą jachta po Indonezijos jūras, patirtą avariją ir dienas negyvenamoje saloje.
Vienas reikšmingiausių Štorcho kūrinių, pasakojančių apie medžiotojų gentis, gyvenusias akmens amžiaus laikotarpiu dabartinėje Čekijos teritorijoje. Istorinė proza šiame romane neatsiejama nuo mokslinės populiarizacijos, o patraukliai supinti nuotykiai rodo neabejotiną Štorcho, kaip pasakotojo, talentą. Leidinys papildytas visomis originaliomis iliustracijomis
Buvo vienuolikta valanda ryto. Tuo laiku Viduržemio jūroj ramu, bet pučiant lengvam rytų vėjeliui, Raulas galėjo aplenkti Elbą ir užimti patogią padėtį. Jis nutarė nejudėti ir sekti, kas aplink jį dedas. Tuo būdu jis leido kitiems laivams prie jo prisiartinti. Reikia pasakyti, kad feliuga savo uždavinį atliko gerai. Jei Ituėlijus nebūtų įsitikinęs, kad fregata yra… Skaityti toliau »
Ramiajame vandenyne sudužus laivui į koralinį rifą Fomai pavyksta išsigelbėti negyvenamoj saloj. Nuotykiai tik prasideda…
XIII amžiaus Venecija. Jūrų uostas ir prekybos centras, vienas galingiausių ir turtingiausių mietų Europoje. Jo pirkliai nuolat ieško naujų rinkų ir prekybinių ryšių. 1271 metais septyniolikmetis Markas Polas su savo tėvu ir dėde patraukia į nutrūktgalvišką ekspediciją – į Kiniją, į galingojo mongolų valdovo Chano Chubilajaus, baisingojo Čingischano vaikaičio, šalį. Patirdami begales nuotykių, jie keliauja… Skaityti toliau »
Arba Dar po dešimties metų : („Trijų muškietininkų” ir „Po dvidešimties metų” tęsinys). Knygoje rašytojas toliau pasakoja serijos „Drąsiųjų keliai“ kupiną pavojų drąsiųjų muškietininkų istoriją, išjuokia savanaudiškus didikų kivirčus.
Skaitytojui pateikiama Ž. Verno kūrinių serijos dvyliktoji knyga. Tai romanas „Vilhelmo Štorico paslaptis” ir apsakymas „Amžinasis Adomas”. Abu šie kūriniai pirmą kartą buvo išspausdinti jau po autoriaus mirties — 1910 metais. Romane skaitytojas susidurs su gan paslaptingu siužetu ir seks nelengvos kovos su nematomu priešininku peripetijas. Apsakyme „Amžinasis Adomas” rašytojas, mąstydamas apie žmonijos ateitį, išeities tašku pasirinko… Skaityti toliau »
Profesorius Otas Lidenbrokas su savo palydovais jaunu mokslininku Akseliu ir islandu medžiotoju Hansu leidžiasi į nepaprastą kelionę — jie pasiryžę pasiekti Žemės centrą ir įminti mūsų planetos paslaptis. Romane gausu gamtos mokslo žinių, tačiau skaitytoją labiausiai žavi keliautojų drąsa, ryžtas ir fantastiški atsitikimai. „Kelionė į Žemės centrą” — poetiškas pasakojimas apie Žemės praeitį — prikausto… Skaityti toliau »
Skaitytojui pateikiama Ž. Verno kūrinių serijos antroji knyga, kurioje spausdinami du romanai: „Juodoji Indija” ir „Penki šimtai begumos milijonų”. Pirmajame romane vaizduojamas šachtininkų gyvenimas Škotijoje, jų kasdieninis darbas, prietaringumas. Autorius vartoja „paslapčių romano” stilistiką — įvairius „stebuklus”, netikėtus įvykius, antgamtinių jėgų veikimą ir galiausiai atskleidžia realiąsias priežastis. „Penkiuose šimtuose begumos milijonų” pasakojama be galo pagauli… Skaityti toliau »
Šiame tome skaitytojas susitiks su dviejų labai skirtingų šalių — Flandrijos ir Kinijos atstovais, kuriuos Ž. Vernas tapo humoristinėmis spalvomis. Apysakoje „Daktaras Oksas” Ž. Vernas išjuokia anuo metu išpopuliarėjusius fiziologus, kurie manė galintys pakeisti žmogaus temperamentą ir jausmus. Kaip tikras humoro meistras jis piešia be galo lėtą Flandrijos miestelio gyvenimą, kurį trumpam pakeičia Okso eksperimentas.… Skaityti toliau »
Bendraudamas su Old Šeterhendu, Vinetu darosi vis labiau civilizuotas. Jis atsižada net kraujo keršto. Kilnusis apačias žūva gelbėdamas bėdon pakliuvusius baltuosius. Old Šeterhendas vykdo paskutinę savo draugo valią, bet netyčia atskleidžia apačių aukso paslaptį Santeriui, Inču-čunos ir Nšo-či žudikui; gaudynės tęsiasi.
Prieš septynerius metus pradingo Anos mama. O dabar Ana vis girdi jos pagalbos šauksmą. Bet tas šauksmas – tik mergaitės galvoje. Ar ji pradeda eiti iš proto? O gal mamą iš tiesų kažkas įkalinęs, ir jai reikia pagalbos? Pėdsakai atveda prie Šešėlių vartų – tiesiai į tamsą, kurios Ana taip bijo. Tamsą, kurioje galima žūti.