Jurgio Kunčino (1947–2002) romanas „Tūla“ priskiriamas prie ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasirodžiusių per du pastaruosius dešimtmečius. Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio slegiamas inteligentiškas jaunuolis – iš tokių vaizdų susiklostė geriausias J. Kunčino romanas. Tai jau trečioji romano laida: pirmas leidimas pasirodė 1993 m. ir tais pačiais metais pelnė Rašytojų sąjungos… Skaityti toliau »
Publicistika kaip aktorystė. Gyvenimo šou juodadarbiai. Dienos įvykio ar lietingo savaitgalio herojai. Nusileido uždanga ir numirei. Žmoneliai skaito, niršta, diskutuoja, dalinasi. Pasinešę tave į dangų užnešti ar tuoj pat vietoje žiauriai užplumpinti. Po dienos užmiršta. Padėsi šaukštą ir nieko neliks. Artėjančios nelaimės ir permainų nuojauta. Parašymai apie laikmetį – tarytum sielos prisiminimai. Praėjusio per tave… Skaityti toliau »
Tikri Lietuvos ivykiai apipinti pasakos motyvais. Šioje knygoje Šatrijos Ragana apibūdina lietuvių žemę senovėje, supažindina su prosenelių tikyba, senovės lietuviais, „kurie buvo labai narsūs ir drąsūs, kariaudami neskaičiuodavo priešų, net vienas ant dešimties puldavo, patys galą gaudavo, bet nesileisdavo būti įveikti”.
Linksma, sklandžiai eiliuota poemėlė, kurią lengvai įsimena net ir mažiausi skaitytojai. Tai yra įgarsinta knyga – kurioje garsas susietas su tekstu – panašiai kaip karaokė.
Nuo vaikystės pažįstamos ir ne vieną dešimtmetį populiarios gražiausios lietuvių liaudies pasakos. Čia rasite ir „Eglę žalčių karalienę“, ir „Gulbę karaliaus pačią“, ir „Tris brolius“ – daug ilgų ir trumpų, linksmų ir lyriškų, stebuklinių, buitinių ir gyvulinių pasakų. Tautosakos rinkinį puošia gausios spalvotos iliustracijos.
Nauja novelių apysaka. Reikšmingi siužetai, raiškūs personažai, gyva kalbos tėkmė su žemaitybių intarpais, autobiografinės patirtys – taigi yra visa, kas traukia skaitytojus. Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama.
Antroji Jurgos Ivanauskaitės, Nacionalinės premijos laureatės (2005 m.), poezijos knyga, autentiškai liudijanti (iš pirmo žvilgsnio — kelerių metų, o iš esmės — viso gyvenimo) dvasinę patirtį. Lyrikos rinkinio „Odė džiaugsmui“ pavadinimas pateisinamas: eilėraščiai nuosekliai ir atkakliai teigia nepaneigiamai svaigų, sodrų, kartkartėm atmieštą vos tveriamu skausmu buvimo džiaugsmą. Teigia stojiškai. Trys knygos skyriai „Čia“, „Ten“ ir… Skaityti toliau »
Dešimta žinomo literatūros kritiko knyga. Ji skiriasi nuo ankstesnių. Tai laisvi užrašai, dažniausiai lakoniški, parašyti aktyvaus literatūrinio ir apskritai kultūrinio gyvenimo dalyvio. Pastaraisiais metais jų šiek tiek spausdinta „Literatūroje ir mene“. Literatūrinių ekspromtų žanrinis pobūdis įvairuoja: bendravimo su žinomais rašytojais epizodai, jų minčių paliudijimai ir charakterio škicai; reagavimai į pasirodančias publikacijas ir socialinio gyvenimo įvykius;… Skaityti toliau »
Kas turi vykti žmogaus sąmonėje, kai keturis kartus keičiasi santvarkos, griaunančios viską iki pamatų, o jis nori ne šiaip egzistuoti, bet gyventi, tad prisiverčia ištverti, nors naujas, bet prastai pasiūtas ankštas drabužis jį varžo ir visai nedera. Tik be jo neapiseisi. Ar ne taip ir tampama konformistu? Kankinantis klausimas, į kurį ligi šiol autorė neranda… Skaityti toliau »
Leidinėlyje pasakojama apie Kūčių nakties papročius: ateities, derliaus spėjimus pagal orą, vėją; sodo ir bičių lankymą, tikėjimus, jog gyvuliai Kūčių naktį prabylą, vanduo virstąs vynu, apie raganas. Pateikiama 50 kalėdinių — naujametinių ateities spėjimo būdų.
Apsakymai ir apysakos. Viskas pavasarį ; Užtvankoje šėlsta valtis ; Ir auštant neramu ; Vyrams begeriant alų ; Prakeiktos bitės… ; Sakytum – nė nebūtų ; Kapinėse groja tranzistorius ; Jeronimo Griauzdės žvaigždė Kūriniai kvepia kaimietišku „natūralizmu”, bet neprastai. Čia niekas nepagrąžinta; visa, kas žmogiška – tapatu ir Šaltūnės kaimo žmonėms; jų aistros, išgyvenimai, paklydimai… Skaityti toliau »
Šioje knygoje patirsite tokius priešistorinių laikų pojūčius, kokių iki šiol dar niekada ir niekur, skaitydami apie mūsų gilią praeitį, nesate patyrę. Puslapis po puslapio nusikelsite į kelių tūkstantmečių praeitį, pakeliausite po plačiąsias mūsų protėvių baltų žemes, susitiksite su įvairių luomų žmonėmis, su kylančios Makedonijos karalystės karaliumi Pilypu Antruoju, patirsite jo karštą ir aistringą meilę baltų… Skaityti toliau »
Mes neturim jokių akivaizdžių įrodymų, kad tokia vieta kaip Labirintas kur nors egzistuoja. Mes net neteigiam, kad tokia vieta galėtų egzistuoti. Bet kodėl mes kartais atsimename tai, ko niekada nesame matę, ir kodėl mums kartais atrodo, kad mes jau esame matę tai, ką matome pirmą kartą?
Skaitydami susitiksime su mūsų priešistorės laikotarpio valdovais, susipažinsime su mūsų protėvių baltų žemėmis, papročiais, sumaniais valdovais, jų gyvenimu. Sužinosime ne tik apie senovės graikų princesės meilę baltų karo vadui, bet ir apie aistringą baltų valdovo meilę… Bendrausime su Aleksandru Makedoniečiu, dalyvausime karo žygiuose, patirsime įdomių meilės intrigų… O svarbiausia, kad pirmą kartą pajusime iš ūkų… Skaityti toliau »
Šioje knygoje ne tik mūsų jaunojo valdovo karšta meilė Neapolio princesei griūvančios Romos galybės ir liepsnojančių baltų žemių akivaizdoje… Tuo metu, kai germanės glėbyje nunuodijamas Atila, mūsų karo vadai nugali pasaulio užkariautojus hunus. Kylanti Bizantija siekia baltų valdovo giminystės, o mūsų protėviai susigiminiuoja su kaimynais ugrofinais. Sužinosime, kaip klastingai dėl meilės nužudomas paskutinysis galingas baltų… Skaityti toliau »
Knygoje spausdinama žinomo prozininko apysaka „Arberonas” Kūrinyje gvildenamos nuolat aktualios jaunosios kartos auklėjimo problemos, iš kurių svarbiausios— besiformuojančio individo santykiai su tėvais, žmogaus ryšys su savo gimtąja vieta, su praeitimi, jo atsakomybė už kitą žmogų.
Vilniuje gyvenanti Marija – netobula. Nei per daug graži, nei baidyklė. Nemėgsta dirbti, bet kai reikia, dirba nuoširdžiai. Su ja nepasikalbėsi apie euro įvedimą, tačiau ji pati neteisia žmonių, nežinančių, kur skaniausia mieste kapučino kava. Kartą, nusprendusi paūžti bare su geriausia drauge, Marija netikėtai pamato ten savo brangiausiąjį kitos glėbyje. Įskaudinta ji nusprendžia atkeršyti draugui:… Skaityti toliau »
1927–1931 metų laikotarpyje Binkis, Alijošiaus slapyvardžiu, spausdino periodikoje, ypačMūsų rytojaus žurnale, humoristinio pobūdžio eiles – dainuškas ir poemas. Jų susidarė nemažas pluoštas, kai kurios išėjo ir atskirais leidiniais: Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos (1928), ir t.t. (1931) ir pagaliau platus pomirtinis rinkinys Kriaučius Motiejus (1947). Stambesnieji šie kūriniai gana įvairiai vadinami: dažniausiai jiems taikoma eiliuotų feljetonų vardas, kiek rečiau… Skaityti toliau »
Keistutis pas Gediminą K. Binkio eiliuota šių laikų pasaka. Smalsiam berniukui Keistučiui parūpsta, kur Vilniuje gyvena Geležinis Vilkas. Suaugusiems šis klausimas atrodo kvailas. Tad vaikas nusprendžia viską išsisaiškinti pats ir triratuku leidžiasi kelionėn į Vilnių…
Priemiesčio kaimas Rukionys mažai kuo skyrėsi nuo kitų, gal tik tuo, kad čia šimtą metų vis Kūčių naktį be pėdsako prapuldavo vienas ar kitas vyras. Kaimas spėliodavo, kas jiems nutiko – žuvo, pabėgo, bet tiesa buvo neįtikėtina – skirtingu laiku prapuolę vyrai pateko į viduramžių mūšio įkarštį. Jam pasibaigus, paaiškėjo, kad gyvi liko tik penki… Skaityti toliau »