Jonas Mačiukevičius — Gyveno kartą berniukas
Linksmų kalambūrų užstalės knyga. Kai pasaulį užvaldo vis didesnė pesimizmo banga, pasijuokti vienam ar draugų būryje labai pravartu.
Linksmų kalambūrų užstalės knyga. Kai pasaulį užvaldo vis didesnė pesimizmo banga, pasijuokti vienam ar draugų būryje labai pravartu.
Be jokios aiškios priežasties atvykusi į Londoną, Lėja pasineria į atsitiktinių įvykių sūkurį. Vieną dieną ji kaip benamė klaidžioja didmiesčio gatvėse, kitą – apsigyvena su nepažįstamais žmonėmis apleistame name. Kartais ji valgo konteineriuose rastą maistą, kartais vaišinasi žąsų kepenėlėmis prabangiuose restoranuose. Per Lėjos patirtį atskleidžiami skirtingi Londono veidai – alternatyvus gyvenimo būdas skvotuose su bičiuliais,… Skaityti toliau »
Nukarūnuoti karaliai – tai intriguojanti, atvira ir jaudinanti Elžbietos išpažintis. Nelaiminga pirmoji meilė giliai įsirėžia į žavios ir geidulingos merginos širdį. Elžbieta bėga nuo savo karaliaus į kitą miestą, į kitą šalį, į kitą glėbį, į kitą lovą, kol galiausiai supranta, jog neišsilaisvins iš jo prisiminimo, jei pirmiausia nepažins savo sielos ir kūno. Ar po… Skaityti toliau »
Rašytojo istoriniame romane apie 1863 m. sukilimą Lietuvoje plačiai vaizduojama liaudies gyvenimo panorama, iškeliamos liaudies dvasinės vertybės, heroizmas.
Tai nuotykinio ir detektyvinio žanro Lietuvoje pradininko romanai. Juose komiškomis spalvomis piešiama tuometinės Lietuvos valdininkija bei inteligentija. Satyrine jėga ypač stiprus „Amžinas žydas Kaune”.
Vyras ir žmona vyksta į laidotuves ir linksmai kalbasi. A husband and wife are driving to the funeral and talking about life, marriage and death. Ši radijo pjesė buvo pastatyta ir transliuota per Lietuvos radiją. This play was broadcasted on Lithuanian Radio (National Broadcaster)
„Romanas Lengviausias – antras rašytojos Rasos Aškinytės kvietimas „leistis į romaną“ (pirmasis Rūko nesugadinti pasirodė 2009 m., Tyto alba). Kartą rašytoja augino dvi papūgas. Vienai susirgus ji taip susinervino, kad „dar čia visokios papūgos ims mirinėti“, tad išmetė tąją pro langą, lauk. Dar rašytoja laikė arklišką šunį. Sidabrinį dogą. Ji nešioja virtinę sidabrinių apyrankių. Tai… Skaityti toliau »
Vargu, ar šiandien rasite kitą rašytoją, kuris taip nuodugniai ir autentiškai liudytų savo Kasdienį Buvimą, kuris išdrįstų surengti sau negailestingą moralinį „autodafė”. Ypač tai ryšku eseistinėje knygoje „Laiškai mylimoms moterims”, kurioje vyrauja gyvenimo ir mirties („Laiškai mirusiai motinai”), meilės („Laiškai Virginijai”) ir vilties („Laiškai Vijolei”) temos. Mirusiems ir patiems brangiausiems – nemeluojama, todėl knyga be… Skaityti toliau »
„Gyvatė keičia odą” yra penktas autorės romanas. Jame pasakojama apie brandžios moters likimą — jos kelius ir klystkelius, netikėtai aplankiusią meilę, kovą su liga. Kaip ir poezijoje, D. Jazukevičiūtės romanuose pulsuoja nerami prigimtis. Autorė nevengia šokiruoti, atvirumas sykiais žeidžia ir kelia nuostabą, dėl to jos knygos visuomenėje nuolat išprovokuoja ginčų audrą.
Daugelio politinių trilerių autorius tęsia detektyvinių kūrinių seriją. Šiame romane apstu politinių intrigų ekologinės diversijos akivaizdoje. Prieš kelerius metus parašytame romane tiesiog nuspėjami politikų vidinės kovos metodai. Kai kurie jų aplenkė ir lakiausią rašytojo vaizduotę.
MEILĖS IŠBANDYMAS KASDIENYBE KVIETĖTE GYDYTOJĄ? SUSITIKIMAS SU TĖVU Trys detektyvinės istorijos, kurias išnarpliojo kriminalinės paieškos inspektorius Algis Žiūraitis.
Anuomet, kai cenzūra kontroliavo ir varžė kūrybinę laisvę, Vytenis Rožukas grojo restoranuose, šokiuose, koncertuose. 1972 m. jis parašė romaną „Naujamadiški vergai” apie Romą Kalantą, kuris susidegino dėl laisvės. Iki 1985 m. stengėsi, kad rankraštis pasiektų laisvąjį pasaulį, tačiau nesėkmingai. Romanas prapuolė. Gal liko pas BBC korespondentą, kuriam autorius padavė fotofilmą su romanu Tarptautiniame Maskvos kino… Skaityti toliau »
Rašytojas Vytautas Bubnys naujuoju romanu „Balandžio plastėjime“ maloniai nustebins daugelį savo skaitytojų. Vidinės įtampos turinčio romano veiksmo pagrindinė erdvė — šiandieniniam Bosnijos kroatų krašte prie Dinarų kalnų prigludęs Obrijos vienuolynas. Tvirta meistro ranka sukurti dailininko Egono Rugajaus, vienuolyno gvardijono tėvo Severino ir kitų veikėjų paveikslai dramatiški, psichologiškai motyvuoti, pakylėti ligi visuotinių išgyvenimų. Pabrėžtina autoriaus laisva,… Skaityti toliau »
Interneto tautosaka tapę „užkietėjusio“ vilniečio pasakojimai apie anų ir šių laikų gyvenimą sostinėje, tuometinėje sovietų imperijoje ir posovietiniame plačiajame pasaulyje, su atitinkama leksika ir juokeliais, dažnai priverčiantys nusišypsoti, o kartais – net ir raitytis iš juoko. Iš pirmo žvilgsnio, regis, neišskirtinės istorijos, iš kurių rašytojas sugeba sukurti unikaliai patrauklius pasakojimus. „Pasakotojas prasideda nuo matymo. Nemokantis… Skaityti toliau »
Tokios nišos, kurioje gyvena Dainiaus Dirgėlos tekstai, lietuvių poezijoje ligi šiol niekas – nors ir labai stengėsi – neužėmė: gilus paradoksas, nelėkšto poetinio anekdoto teritorija – neperžengiant gero skonio ribų, galų gale – elementarus raštingumas ir – nepabijokime šio žodžio – talentas! Tai matymai to (taip), ko (kaip) niekas kitas neįžiūrės. Aidas Marčėnas Naujoji Dainiaus… Skaityti toliau »
„Ukbaro enciklopedijos“ autentiškumą ir archajiškumą įrodo faktas, kad pirmąkart apie galimą jos egzistavimą užsiminta dar 1940-aisiais – 73 metai prieš pirmąjį žinomą jos leidimą (užuominos autorius – toks Chorchė Luisas Borchesas). Intriguoja tai, kad tąkart užsiminta buvo abejotino realumo šalies, vadinamos Argentina (vedinys iš graikiško argonautų mito?), rašytiniuose šaltiniuose, tačiau literatūrologai vienbalsiai sutaria, kad „Ukbaro… Skaityti toliau »
Šiuolaikinė Salomėja Nėris su savo meilės lyrika, marčėniška ritmika ir švelniai gedgaudiškais pasažais. Balys Bukelis Nuo autorės: „Kuo ilgiau gyvenu, tuo aiškiau suvokiu, kad gyvenimas gražus, svaigus ir ak — toks trumpas, kad nebelieka nieko kito, tik jį mylėti. Tą ir darau. Kasdien. Dalindamasi atradimo džiaugsmu su tais, kurie irgi ieško. Kažko, ko galbūt net… Skaityti toliau »
Nuo išminties perlų iki jų analizės ir komentarų, nuo semiotikos iki semantikos, nuo šumerų iki antikos, nuo paradoksalios įžvalgos iki poetinio ekspromto – daugiasluoksniai polifoniniai tekstai skaitymo gurmanams, mėgstantiems proto mankštą. Kas bebūtų jų autorius – Aurelijus Katkevičius, Markas Aurelijus ar nežinoma filologė iš po Sarbievijaus beržo – skaitymo, mąstymo ir permąstymo malonumai garantuoti. Balys… Skaityti toliau »
„Džiokeriai“ – iki drastiškumo tikroviškas rašytojo Algimanto Kaminsko pasakojimas apie lietuvių tautos kelią į laisvę, kuris buvo sudėtingesnis ir komplikuotesnis, negu daugumai andai svajonėse ir planuose atrodė. Perėjimas iš pagverusio tarybinio socializmo į laukinį lietuviškąjį kapitalizmą pakeitė visų žmonių gyvenimą: vieni, lipdami per kitų galvas, praturtėjo, kiti nuskurdo ir degradavo. Autoriaus vaizduojami praturtėjusieji – nei… Skaityti toliau »
Tai trumpų istorijų vėrinys. Žmonės, kuriuos autorė yra sutikusi, pasakoja paprastas ir stebuklingas istorijas, nutikimus, įžvalgas, stebisi, džiaugiasi, liūdi, ilsisi ar nerimauja. Į knygą patekę žmonės iš visų pasaulio kraštų – Lietuvos, Kinijos, Indijos, Gruzijos, Izraelio, Japonijos ir kitų, todėl galima pajusti visų jų unikalią kultūrą, gyvensenos įpročius ir religinius papročius. Knygoje taip pat daug… Skaityti toliau »